Naudotojas:Manvydasz/Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu! Šiuo metu yra 217 691 straipsnis Mobili versija Sveiki atvykę • Dažniausi klausimai • Pagalba Klausk • Taisyklės ir susitarimai • Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Šis straipsnis apie . Savaitės straipsnis Frydricho Vilhelmo kariuomenė keliasi rogėmis per Kuršių marias Telšių mūšis (šved. Slaget vid Telschi, vok. Gefecht bei Telschi) – 1679 m. vasario 7 d. prie Telšių įvykusios Švedijos imperijos ir Brandenburgo-Prūsijos kariuomenių kautynės, 1674–1679 m. Šiaurės (Danijos-Švedijos) karo dalis. Mūšis baigėsi be aiškaus nugalėtojo, tačiau nuostolių patyrę švedai pasitraukė į Rygą, taip užbaigdami žiemos kampaniją, gavusią pavadinimą „Didysis pasivažinėjimas rogėmis“, Brandengurgo-Prūsijos pajėgos išstūmė švedus ir Rytų Prūsijos. 1674 m. pabaigoje Švedijos kariuomenė iš Švedijos Pomeranijos pradėjo Brandenburgo žygį. Žygio tikslas buvo palengvinti Prancūzijos padėtį Prancūzijos-Olandijos kare eliminuojant kurfiursto Frydricho Vilhelmo vadovaujamą Brandenburgą. Išpuolis sukėlė Švedijos ir Brandenburgo karą, kuriame Brandenburgą parėmė Danija, Nyderlandai ir Šventoji Romos imperija. Karo pradžioje Frydricho Vilhelmo pajėgoms pavyko išstumti švedus iš Brandenburgo teritorijos, užimti Švedijos valdytą Brėmeno ir Verdeno hercogystę. Iki 1678 m. pabaigos keletu žygių Brandenburgo pajėgos užėmė visą Švedijos Pomeraniją. Galiausiai 1678 m. po ilgos apsiausties Brandenburgui pasidavė Ščecinas. Švedų generolas Bremneo ir Verdeno hercohas Henrikas Hornas 1678 m. lapkritį su 16 tūkst. vyrų įsiveržė į Rytų Prūsiją, užėmė daug miestų ir kėlė grėsmę Prūsijos sostinei Karaliaučiui. Žinia apie švedų invaziją Frydrichą Vilhelmą pasiekė 1678 m. gruodį mūšio dėl Štetino metu. Kurfiurstas nusprendė išvyti švedus iš Rytų Prūsijos, kaip ir prieš ketverius metus, „greitai pasivažinėdamas“, nepaisydamas ledinio šalčio. Žygis prasidėjo gruodžio 30 d., o 1679 m. sausio 10 d. Frydrichas Vilhelmas jau buvo Marienverderyje ir inspektavo savo nedidelę kariuomenę, greitai permestą iš Oderio į Vyslą. Švedų daliniai buvo netoli Karaliaučiaus ties Priegliumi, kurį gynė 3 tūkst. brandenburgiečių, vadovaujamų generolo for Giorckės (vok. Joachim Ernst von Görzke). Kurfiurstas ketino puse savo karių sustiprinti Karaliaučiaus garnizoną, o kita puse apeiti švedus. Atlikus šį manevrą generolas Giorckė turėjo pulti iš Karaliaučiaus, o pats kurfiurstas ketino užkirsti kelią švedų atsitraukimui. Operacijos slaptumas, kurį pavyko užtikrinti 1675 m. pavasario kampanijoje nuo Reino iki Reino, pasirodė neįmanoma užduotimi kelyje nuo Oderio iki Vyslos. Švedai sužinojo apie artėjantį puolimą ir pasitraukė į Tilžę. Nesant galimybių apsupti priešą, vokiečių tikslu tapo juos pasivyti. Brandenburgo pajėgos greitai nužygiavo į į Braunsbergą (dab. Branevas) ir Heiligenbeilą (Sventapilė, dab. Mamonovo), iš ten, taupydamos laiką – rogėmis persikėlė per Aismares. Kurfiursto pajėgos Karaliaučių pasiekė sausio 16 d., o po dienos poilsio trys būriai toliau judėjo link Tilžėje įsikūrusių švedų. Brandenburgo pajėgas sudarė trys grupuotės – tūkstančio vyrų priešakinė spajėgos, tikrasis trijų tūkstančių dydžio avangardas ir apie penkių tūkstančių dydžio pagrindinės pajėgos. Priešakinėms pajėgoms vadovavo Joachimas Hennigesas fon Treffenfeldas, tikrąjam avangardui – Görtzke, pagrindinėms pajėgoms – Georgas fon Derflingeris ir pats kurfiurstas. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį liepos 30 dienos įvykiai Lietuvoje 1940 − Lietuvos kariuomenė įjungta į Raudonąją armiją. 1991 − Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 1994 − Zarasuose užfiksuotas Lietuvos karščio rekordas: +37,5 °C. Pasaulyje 1808 − Londono karališkojoje bendrijoje perskaitytas Hemfrio Deivio pranešimas apie bario, kalcio, stroncio ir magnio atradimą. 1980 − Vanuatu tapo nepriklausoma valstybe. Keisti Mėnesio šalys Vilniaus senamiestis Šiuo metu projektas skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui užpildyti. Daugiau apie projektą informacijos rasite čia. Pabaltijyje į sąrašą įeina Vilniaus, Rygos, Talino senamiesčiai, Kuršių nerijos nacionaliniai parkas Lietuvos dalyje ir Kaliningrado srityje, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas bei Struvės geodezinis lankas. Keisti

Rinktinė iliustracija Gulbė nebylė Ženevos ežere,  Šveicarija Keisti Savaitės iniciatyva Europos Parlamento posėdžių salė Europos Parlamentas (EP) – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų. Kartu su Europos Sąjungos Taryba atlieka įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Parlamentas leidžia ES teisės aktus, priima ES biudžetą, prižiūri Europos Komisijos veiklą, tvirtina jos pirmininką. Europos Parlamentą sudaro 720 narių. Parlamento nariai susiskirstę į frakcijas ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus. Nuo 1979 m. Parlamentą, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kas penkerius metus renka Europos Sąjungos piliečiai. Rinkėjų aktyvumas Parlamento rinkimuose kaskart mažėjo nuo 1979 iki 2019 m., kai išaugo 8 procentiniais punktais ir pirmą kartą nuo 1994 m. pakilo virš 50 %. Amžiaus cenzas beveik visose ES valstybėse yra 18 metų (Maltoje, Austrijoje ir Vokietijoje – 16, Graikijoje – 17 m.). Europos Parlamentas (kaip ir ES Taryba) turi įstatymų leidybos galią, tačiau neturi iniciatyvos teisės – galimybės siūlyti teisės aktus. Iniciatyvos teisė yra tik Europos Komisijos prerogatyva. Parlamentas yra Europos Sąjungos „pirmoji institucija“ (pirmoji paminėta ES sutartyse ir turi viršenybę kitų ES institucijų atžvilgiu), kuri su ES Taryba dalijasi lygiomis teisėkūros ir biudžetinėmis galiomis. Europos Komisija, kuri yra ES vykdomoji valdžia, yra atskaitinga Parlamentui. Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją atstatydinti. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra Europos Parlamentas. Projekto puslapis • Keisti

Vikisritys

Vikiportalai Vikiprojektai

Kiti projektai Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga