Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis
.05.jpg)
Senasis arsenalas – pastatų kompleksas Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje, Pilies (Gedimino) kalno šiaurinėje pašlaitėje, ties Neries ir Vilnios santaka. Kompleksą sudaro rytinis, vakarinis ir šiaurinis korpusai, tarpusavyje sujungti ir išdėstyti apie vidinį kiemą. Kieme stovi nedidelis dviaukštis Lietuvos nacionalinio muziejaus bibliotekos pastatas, apatinė Gedimino kalno funikulieriaus stotelė, Vytauto Didžiojo paminklas. Arsenalo pastatuose veikia Lietuvos nacionalinis muziejus bei Taikomosios dailės ir dizaino muziejus. Senojo arsenalo pastatai atstatyti XX a. pabaigoje, autentiškų mūrų likę tik fragmentai.
XIII–XVI a. dabartinio Senojo arsenalo teritorijoje būta medinių ir mūrinių gynybinių sienų ir bokštų. Archeologinių tyrimų metu Neries pakrantėje rasta amatininkų gyvenvietės liekanų. Manoma, kad XV a. čia jau būta arsenalo, tik vėliau jis sunyko. 1588 m. G. Brauno atlase, maždaug toje vietoje, kur vėliau pastatytas Senasis arsenalas, pavaizduotas pastatas, pavadintas jaunosios karalienės rūmais. Jame iki savo mirties 1545 m. gyveno Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto pirmoji žmona Elžbieta.
Arsenalu labiau ėmė rūpintis Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas. 1547 m. pradėtos naujo pastato statybos – nugriauta dauguma senųjų mūro sienų, dalis panaudota naujojo pastato pamatams. Pirmasis iškilo rytinis – didžiausias, svarbiausias ir puošniausias Senojo arsenalo korpusas, ilgainiui atsirado dar du korpusai – šiaurinis ir vakarinis. Tuo metu arsenalas buvo didžiausia Lietuvos kariuomenės amunicijos saugykla – joje saugotos patrankos, vežimai, parakas ir kiti kariniai reikmenys. Arsenalui prižiūrėti paskirtas specialus pareigūnas – ceikvartas. Dabartinės Tilto gatvės rajone veikė pabūklų liejimo cechai. Sprendžiant iš Venecijos pasiuntinio pranešimo, Vilniuje 1560 m. būta 180 sunkiųjų patrankų ir daugybė mažesnių, kurių daugelis gražiai papuoštos. XVI a. pab. Vilniaus miesto panoramoje iš Brejelio–Pliaterio rinkinių arsenalas pavaizduotas dviejų aukštų, su gotikiniais frontonais galuose.
Po 1655–1661 m. ATR–Rusijos karo arsenalo pastatai apleisti, XVIII a. viduryje ir pabaigoje remontuoti. 1740 m. Fiurstenhofo plane arsenalas pavaizduotas keturių korpusų, užima visą Žemutinės pilies teritorijos šiaurrytinį kampą. Vakarinis, šiaurinis ir rytinis korpusai sujungti, išdėstyti „U” raidės forma apie vidinį kiemą, pietinis korpusas stovi prie Pilies kalno šlaito. Vėlesniuose, XVIII a. pabaigos planuose pietinis korpusas nebežymimas. Rytinis korpusas XVIII a. pabaigoje jau buvo be langų, mūrų dalys pradėjusios griūti.