Paprastoji urvinė antis

Tadorna tadorna
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis

Paprastųjų urvinių ančių patinas

Paprastosios urvinės anties gagenimas

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žąsiniai paukščiai ( Anseriformes)
Šeima:	Antiniai ( Anatidae)
Pošeimis:	Tadorninae ( Tadorninae)
Gentis:	Urvinės antys ( Tadorna)
Rūšis:	Paprastoji urvinė antis ( Tadorna tadorna)

Binomas

Tadorna tadorna
Linnaeus, 1758

Sinonimai

Anas tadorna Linnaeus, 1758

Paplitimas

Paprastųjų urvinių ančių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (žemėlapis sudarytas pagal BirdLife International ir Handbook of the Birds of the World (2019) 2019 versijas)

tik perėjimų sezonu

gyvena sėsliai

žiemavietės

Paprastoji urvinė antis^[2] (Tadorna tadorna) – žąsinių paukščių (Anseriformes) būrio, Tadorninae pošeimio vandens paukščių rūšis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didesnė už didžiąją antį (Anas platyrhynchos). Paprastųjų urvinių ančių kūno ilgis 58-67 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 110-135 cm,^[3] patinų svoris 830–1500 g, patelių - 562–1250 g.^[4]

Plunksnų apdaras ryškių spalvų, baltame fone išsiskiria juoda galva ir rudai rausva juosta, nusidriekusi nuo krūtinės iki pečių.

Patino galva ir viršutinė kaklo dalis juodi su žalsvu atspalviu. Per krūtinę, kūno šonus ir priekinę nugaros dalį eina ryškiai ruda juosta. Viršutinė kūno dalis balta. Dalis pečių plunksnų juodos, kitos – baltos. Sparnų veidrodėlis žalias. Pagurklis ir dalis krūtinės balti. Išilgai krūtinės ir pilvo vidurio eina plati juoda juosta. Snapas raudonas, pamatas su gumbu. Kojos rausvos. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę: gumbas snapo pamatinėje dalyje vos žymus.

Patelės apdaras blankesnis (vietoj juodos spalvos – juodai ruda). Snapas be gumbo.

Jauniklių kakta ir galvos šonai balti. Galvos viršus ir kaklas rudi. Ruda spalva kūno šonuose vos pastebima. Krūtinės apatinė dalis ir pilvas balti. Pūkinis apdaras gana margas. Viršutinės kūno dalies pagrindinė spalva juodai ruda, apatinės – balta. Kakta, skruostai, dėmės ant nugaros bei antuodegio – baltos. Snapas ir kojos pilki.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena Vakarų Europos ir Baltijos jūros pakrantėse. Žemyninėje Eurazijoje paplitusi į šiaurę nuo Azovo jūros, Volgos žemupio, Aralo jūros, šiaurinio Kazachstano. Jenisejaus aukštupio, Užbaikalės, šiaurės vakarų Kinijos. Pietuose arealas siekia Mongoliją, pietinį Afganistaną, Iraką, Mažąją Aziją, Balkanų pusiasalį, Ronos deltą.

Žiemoja Vakarų Europoje, Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų, Persų įlankos pakrantėse, Indijoje, pietinėje Kinijoje.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje peri apie 30-50 porų,^[5] bet vidaus vandenyse gana retos.^[5]^[6] Dažniau aptinkamos Kuršių mariose^[5]^[7] ir Nemuno deltoje. Šiose vietose kartais pastebimi būriai iki kelių dešimčių paukščių. Įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Kuršių mariose paprastosios urvinės antys aptinkamos balandžio - rugsėjo mėn.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peri prie sūrių vandenų. Mėgsta vandens baseinus smėlėtais krantais, kopas, raižytą vietovę. Gėluose vandenyse apsistoja per migraciją. Žiemoja susitelkusios į gausius būrius jūros įlankose, sekliuose pakraščiuose.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktyvesnės tamsiu paros metu. Paprastai labai tylus paukštis, tik patelė veisimosi periodu dusliai kreksi. Pora pastovi išlieka ir išsiritus jaunikliams. Ančiukus augina abu tėvai. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Monogamės. Dėtyje paprastai būna 8–12 kiaušinių, kurie sveria maždaug po 80 gramų. Patelė kasdien padeda po kiaušinį ir perėti pradeda tik sudėjusi visus kiaušinius. Perėjimo trukmė – apie 28 dienos. Tik išsiritę jaunikliai sveria po 55 gramus. Paskui tėvus seka iki artimiausio vandens telkinio. Dažnai vados susijungia ir gausus jauniklių būrys laikosi prie vienos suaugusių poros. Ančiukai užauga maždaug per 2 mėnesius.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta gyvūniniu ir augaliniu maistu, mityba priklauso nuo sezono ir įsikūrimo vietos. Lesa vandens vabzdžius ir jų lervas, moliuskus, augalų sporas, sėklas.