Niujorko ir Naujojo Džersio uostas
| Niujorko ir Naujojo Džersio uostas | |
|---|---|
 | |
| Vieta | |
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos |
| Vandenynas | Atlanto vandenynas |
| Bendra informacija | |
| Būklė | Veikiantis |
| Statistika | |
| Darbuotojų skaičius | 239,1 tūkst. |
| Uosto gylis | 15 m |
| Metinė krova | 50 mln. t (2018 m.) |
| Konteinerių krova | 7,47 mln. TEU (2019 m.) |
| Keleivių skaičius | 304 kruiziniai laivai (2019 m.) |
| Geležinkelių transportas | ExpressRail |
| Terminalai | 4 konteinerių terminalai: Howland Hook terminalas Džersio uostas Niuarko Elizabeth terminalas Red Hook konteinerių terminalas 3 keleiviniai terminalai: Cape Liberty kruizinis uostas Bruklino kruizinis terminalas Manhatano kruizinis terminalas |
| Nuoroda | www.panynj.gov |
Niujorko ir Naujojo Džersio uostas – Atlanto vandenyno uostų grandinė Niujorko ir Niuarko krantinėse, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Specializuojasi keleivių ir krovos srityse.
2022 m. tapo judriausiu JAV uostu pagal jūrų krovinių kiekį[1][2] ir yra pagrindinis regiono ekonomikos variklis.[3][4]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1910 m. Niujorko uostas buvo didžiausias uostas pasaulyje. 1921 m. įkurta uosto tarnyba, kuri apėmė teritorijas tarp dviejų Niujorko ir Naujojo Džersio valstijų.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2015 m. pagrindinės importo prekės, iškrautos Niujorko ir Naujojo Džersio uoste:[5]
- Degalai: 6,78 mlrd. $
- Elektroniniai prietaisai: 3,80 mlrd. $
- Automobiliai: 2,59 mlrd. $
- Plastikai ir plastikinės prekės: 1,72 mlrd. $
- Elektronika: 1,46 mlrd. $
- Chemikalai: 1,45 mlrd. $
- Aliejai ir kvepalai: 928,7 mln. $
- Vaistinės prekės: 897,5 mln. $
- Optinės prekės: 801,8 mln. $
- Perlai, brangakmeniai ir taurieji metalai: 562,4 mln. $
2019 m. Niujorko ir Naujojo Džersio uostas buvo antras užimčiausias krovininis uostas JAV (pirmas - Los Andželo uostas) ir šalies užimčiausias uostas Atlanto vandenyno pakrantėje.[6]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Džersio terminalas šalia Laisvės statulos
Queen Mary 2 laivas Bruklino terminale
Prekyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Vieta | Šalis | % |
|---|---|---|
| 1 |  Kinija | 28,5 % |
| 2 |  Indija | 6,8 % |
| 3 |  Italija | 5,8 % |
| 4 |  Vietnamas | 5,6 % |
| 5 |  Vokietija | 5,4 % |
| Vieta | Šalis | % |
|---|---|---|
| 1 | Indija | 12,3 % |
| 2 | Kinija | 10,2 % |
| 3 | Vokietija | 4,5 % |
| 4 |  Nyderlandai | 3,7 % |
| 5 |  Jungtiniai Arabų Emyratai | 3,6 % |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Port of NY and NJ is now busiest nationwide“. 2023-04-05.
- ↑ Ann LoRocco, Lori (2022-09-24). „New York is now the nation's busiest port in a historic tipping point for U.S.-bound trade“. CNBC. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.
- ↑ „Port of New York and New Jersey Monthly Cargo Volumes“. Port Authority of New York and New Jersey. Nuoroda tikrinta 2022-12-10.
- ↑ Vanessa Yurkevich (2022-12-09). „The busiest port in America is no longer on the West Coast“. CNN. Suarchyvuotas originalas 2022-12-11. Nuoroda tikrinta 2022-12-10.
- ↑ „Can you guess the top 10 imports that come through N.J., N.Y.?“. nj.com. Nuoroda tikrinta 2022-04-03.
- ↑ „Port of NY/NJ Becomes Country’s Second Largest Container Port“. maritime-executive.com. Nuoroda tikrinta 2022-04-03.