Bruklinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bruklinas
angl. Brooklyn
Brooklyn Highlight New York City Map Julius Schorzman.png
Bruklinas pažymėtas geltona spalva

Bruklinas
40°34′34″ š. pl. 74°8′41″ v. ilg. / 40.57611°š. pl. 74.14472°r. ilg. / 40.57611; 74.14472 (Bruklinas)Koordinatės: 40°34′34″ š. pl. 74°8′41″ v. ilg. / 40.57611°š. pl. 74.14472°r. ilg. / 40.57611; 74.14472 (Bruklinas)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Niujorkas (valstija) Niujorkas (valstija)
Gyventojų (2018) 2 582 830
Plotas 250 km²
Tankumas (2018) 10 331 žm./km²

Bruklinas (angl. Brooklyn) – pietrytinėje dalyje esantis vienas iš penkių Niujorko miesto rajonų. Gausiai apgyvendintas, apie 2,5 mln. gyventojų (2010 m.). Rajonas įsikūręs Long Ailando salos pietvakariniame gale.

Nuo Manhatano jį skiria Rytų upės sąsiauris. Ribojasi su Aukštutine ir Žemutine Niujorko įlankomis (vakaruose), Atlanto vandenynu (pietuose) ir Kvinso rajonu (šiaurėje ir rytuose). Bruklinas su Manhatanu sujungtas trimis tiltais (vienas iš jų Bruklino tiltas), vienu automobilių tuneliu ir keliais greitojo tranzito vamzdžiais.[1] Su Stateno sala jungia Verrazano‑Narrowso tiltas. Teritorijoje daugiausia vyrauja gyvenamieji kvartalai, šiaurės vakarinėje dalyje – jūrų uostas ir pramoninis kvartalas. Mašinų gamyba, siuvimo, popieriaus, chemijos pramonė.[2] Yra universitetų, muziejų, botanikos sodas, kolonijinio stiliaus bažnyčių. Gausu įvairių tautų gyventojų, tame tarpe lietuvių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priešindustrinė „Žiema Brukline“, apie 1819–20 m. Dail. Francis Guy (Bruklino muziejus).
Bruklinas, 1886 m.

1636 m. čia atsikėlę olandų kolonistai įkūrė gyvenvietę, pavadintą Bruklandu. 1664 m. britai Niujorko provinciją suskirstė į dvylika apskričių, iš kurių kiekviena buvo padalinta į miestus. 1683 m. britai Niujorko provinciją suskirstė į 16 apskričių. Laikui bėgant, miesto vardas vystėsi nuo Brekekeleno (vok. Breuckelen) iki Bruklino. Dabartinis pavadinimas vartojamas nuo XVIII a. pabaigos. O pati apskritis, kuriai priklausė Bruklinas, buvo pavadinta Anglijos karaliaus Karolio II garbei.[3]

Per Nepriklausomybės karą Bruklinas buvo svarbi Long Ailando mūšio vieta. 1776 m. Fortas Putnamas saugojo generolo Vašingtono atsitraukimą po mūšio. Toje pačioje vietoje amerikiečiai pasistatė fortą, kad apsisaugotų nuo britų užpuolimo per 1812 m. karą. Jie pavadino jį Greino fortu (angl. Fort Greene), generolo garbei.[4]

Padalinus žemę Brukline, 1847 m. Greino forto teritorija tapo Greino forto parku, pirmuoju Bruklino parku. Taip pat prasidėjo Frederiko Olmstedo (angl. Frederick Law Olmsted) suprojektuoti Prospekto parko statybos darbai.[5]

Devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje ekonomiškai strategiškas Rytų upės krantas smarkiai išaugo Niujorke. Pradėta vystyti laivų statybą. Bruklino populiacija išaugo daugiau nei tris kartus nuo 1800 iki 1820 m. Ir dar dvigubai padidėjo per 1830 m. Apskritis apėmė du miestus: Bruklino miestą ir Viljamsburgo miestą. 1854 m. Bruklinas aneksavo Viljamsburgą. Prisijungus šią naują sritį, Bruklinas išaugo iš nemažos 36 236 bendruomenės į 96 838 gyventojų turintį miestą.[6] Taip pat viena iš priežasčių, paskatinusi staigų Bruklino augimą, buvo geležinkelio jungčių, tokių kaip Braitono (1878 m.) paplūdimio linijos pastatymas.[7]

Bruklinas buvo savarankiškas miestas (anksčiau buvęs įgaliotasis miestelis pagal Niujorko valstijos konstitucijos nuostatas). Vėliau, po ilgos politinės kampanijos ir viešųjų ryšių ginčo, 1890 m. Bruklino „Didžiojo Niujorko“ savivaldybių chartija buvo sujungta su kitais miestais, miesteliais ir grafystėmis, kad būtų sudarytas modernus Niujorko miestas, supantis viršutinę Niujorko įlanką su penkiomis apygardomis. Tačiau Bruklinas ir toliau išlaikė savitą kultūrą. Daugelis apylinkių yra anklavai, kur vyrauja tam tikros etninės ir tautybės grupės bei kultūros. Bruklino oficialus devizas yra „Vienybėje yra stiprybė“ (oland. „Eendraght Maeckt Maght“). Šūkis skelbiamas ant apygardos antspaudo ir vėliavos, kurioje taip pat pavaizduota jauna apiplėšta moteris, turinti surištų lazdelių, vadinamų fasadų (angl. fasces). Bruklino oficialios spalvos yra mėlyna ir auksinė.[8]

Bruklino tiltas, jungiantis Manhataną su Bruklinu, baigtas statyti 1883 m. ir tai buvo pirmasis plieninis kabantis tiltas pasaulyje. Iki šių dienų tiltas vienas iš seniausių JAV.[9]

Viljamsburgo tiltas – buvo antrasis tiltas. Jis pradėtas statyti 1896 m., tuomet Bruklinas ir Niujorkas dar buvo atskiri miestai, tačiau miestams susijungus, statybos sustojo. Vėliau buvo atnaujintos ir 1903 m. atidarytas. Tiltas taip pat buvo pakabinamas, pagamintas iš plieno. Tikslas buvo nutiesti tiltą, kuris atspindėtų spartų miestų augimą, XIX amžiaus pramonės perversmą.[10]

XIX a. Niujorko gyventojų augimas buvo labai spartus, todėl buvo statomas dar vienas tiltas, per žemutinę Rytų upę. Buvo sukurti planai statyti dar vieną pakabinamąjį tiltą, tiesa, jo struktūros buvo modernios ir simbolizavosi su pramoninio išradingumo simboliais.[11] Tiltas atidarytas 1909 m.[12]

1908 m. pradėjo veikti metro, kuris važiavo per povandeninį metro tunelį, jungiantis Manhataną ir Brukliną. Tunelio statyba truko penkerius metus.[13]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Promenada paplūdimyje su užkandžių kioskais
P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1860 m. ir 2014 m.
1860 m.sur. 1900 m.sur. 1930 m.sur. 1950 m.sur. 1990 m.sur. 2014 m.
267 000 1 166 582 2 560 401 2 738 175 2 300 664[14] 2 621 793[15]


Gyventojų tankis yra labai gausus: 14 182 žm./km².[16]

Mieste gausu etninių grupių, kalbama daugeliu kalbų, įskaitant ispanų (17 %), kinų (6,5 %), rusų (5,5 %), italų (1,7 %), hebrajų (1,2 %), lenkų (1 %), prancūzų (1 %), arabų (0,9 %), indų (0,8 %). O anglakalbiai gyventojai sudaro daugiau nei 54 %. Brukline gausu imigrantų, apskaičiuota, kad maždaug 38 % gyventojų yra gimę užsienyje.[17]

2010 m. surašymo duomenimis, gyventojų rasinė sudėtis:

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prospekto parkas
62 Montague Street Brooklyn heights july2006a.jpg

Brukline yra tokių ikoniškų pastatų, kaip Art deco stiliaus dangoraižis. Žymus Viljamsburgo taupomojo banko pastatas, kuris įsikūręs Bruklino centre. Greino forto parkas ir kadaise grandiozinis objektas, viešbutis, esantis Bruklino aukštumose.[19]

Bruklino viešoji biblioteka yra viena iš demokratiškiausių institucijų. Įkurta 1896 m. ir šiuo metu yra viena didžiausių Niujorko viešųjų bibliotekų, kurioje prisiregistravę beveik 700 000 vartotojų. Bruklino gyventojai biblioteką pripažinę kaip ugdymo programų lyderę. 2016 m. biblioteka buvo apdovanota nacionaliniu muziejaus ir bibliotekų medaliu (angl. National Medal for Museum).[20]

Bruklino karalių teatras (angl. Kings Brooklyn Theatre), kurį 1929 m. suprojektavo viena geriausių teatro dizaino firmų šalyje. Pirmaisiais metais teatras turėjo 3600 vietų ir buvo vienas didžiausių Bruklino teatrų. Interjeras – puošnus ir dvelkiantis prabanga. Teatre buvo rodomi ir filmai. Bruklino teatras buvo populiarus ir Antrojo pasaulinio karo metais – vyko kariuomenės palaikymo pasirodymai ir labdaros renginiai. Tiesa, bėgant metams, teatras prarado svarbą, buvo uždarytas ir nedirbo beveik 37 metus. Po ilgo laikotarpio nuspręsta atrestauruoti pastatą. Ir 2015 m. Bruklino teatras vėl atvėrė duris.[21]

Bruklino botanikos sodas – viena gražiausių parkų Niujorke, nors iš pradžių buvusi pelkėta vieta. Parką projektavo Frederikas jaunesnysis ir Jonas Olmstedas (angl. Brothers Frederick Jr. and John Charles Olmsted). Sodas užima 21 ha. Šioje didelėje teritorijoje galime rasti: Japonų sodą (angl. Japanese Hill-and-Pond Garden), Kranfordo rožių sodą (angl. Cranford Rose garden), Šekspyro sodą (angl. Shakespeare Garden), Natūralių augalų sodą (angl. Native Flora Garden), Vaikų sodą (angl. Children’s Garden), Vandens sodą (angl. Water Garden) ir daug kitų.[22]

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bruklino koledžas (angl. Brooklyn College) – jau daugiau nei 85 metus pritraukia daugybę motyvuotų studentų – daug jų yra imigrantai arba imigrantų vaikai, kurie nori įgyti puikų išsilavinimą. Koledžas garsėja savo dėstytojais ir menininkais, kurie yra vieni geriausių savo srityje. Bruklino koledže yra 17 811 studentai, kurie yra kilę iš 143 tautų ir kalba 92 kalbomis.[23]

Niujorko miesto technologijų koledže (angl. New York City College of Technology) galima įgyti bakalauro laipsnį. Koledžas suteikia aukštos kokybės technologinių ir profesinių žinių įvairiems miesto gyventojams. Studentai sprendžia problemas technologijų pasaulyje, ko pasekoje absolventai tampa konkurencingais specialistais. Atidarytas – 1946 m.[24]

Niujorko sveikatos mokslų universitetas (angl. Suny Downstate Health Sciences University) pagrindinis tikslas yra suteikti aukštos kokybės išsilavinimą jaunos kartos Niujorko valstijos sveikatos priežiūros specialistams. Atidarytas 1858 m.[25]

Bruklino teisės mokykla (angl. Brooklyn Law school) – privati mokykla yra Bruklino miesto širdyje, netoli Bruklino tilto, todėl tai populiarus pasirinkimas tarp jaunimo. Įkurta 1901 m. ir tai pirmoji teisės mokykla pradėjusi mokyti tautinėms mažumoms ir moterims.[26]

Didžiosios salos universitetas (angl. Long Island university) įkurtas 1926 m. Privatus universitetas, įsikūręs Bruklino centre ir turintis daugiau nei 500 studijų programų.[27]

Prato institutas (angl. Pratt Institute) – privatus universitetas Brukline. Niujorkas, kaip vienas iš daugiakultūrinių menų, kultūros, dizaino ir verslo epicentrų, suteikia Prato studentams išskirtinę mokymosi aplinką, esančią už Prato miestelių Brukline ir ManhatAne. Šiame institute paruošiami tiek mokslininkai, tiek dizaineriai ir menininkai. Atidarytas 1887 m.[28]

Lietuvių paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viljamsburgo dalis Brukline XX a. pradžioje buvo laikoma Niujorko lietuvių rajonu.[29] To pačio amžiaus pradžioje Niujorke buvo įkurtos 5 lietuviškos parapijos ir net 3 iš jų – Brukline. Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo parapija Brukline išlikusi iki šių dienų.[30] Pastatyta vokiečių 1863 m., o 1914 m. parapiją įsigijo lietuviai. Bažnyčioje pastatytas Aušros vartų altorius, besimeldžiančio šv. Kazimiero freska, kuri apsupta tautine juosta.[31]

Lituanica aikštė (angl. Lituanica Square) – dar viena Viljamsburgo lietuviška vieta. Aikštėje pastatytas paminklas, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno garbei, su lietuviška citata „Šį savo skridimą skiriame ir aukojame tau, jaunoji Lietuva“. Šį paminklą finansavo patys Niujorko lietuviai.[32]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bruklinas. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2019-10-29.
  2. Bruklinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  3. History of Brooklyn. 2019. https://bklynmotors.com/pages/history-of-brooklyn
  4. History of Brooklyn, New York. 2019. https://www.u-s-history.com/pages/h2139.html
  5. History of Brooklyn, New York. 2019. https://www.u-s-history.com/pages/h2139.html
  6. History of Brooklyn. 2019. https://bklynmotors.com/pages/history-of-brooklyn
  7. History of Brooklyn. 2019. https://bklynmotors.com/pages/history-of-brooklyn
  8. Basscss theme BKLN. 2019. http://basscss.com/themes/bkln/
  9. Brooklyn Bridge Facts, History ant Tape. 2019. http://www.bridgesdb.com/bridge-list/brooklyn-bridge
  10. Williamsburg Bridge: Construction, History & Facts. 2019. https://study.com/academy/lesson/williamsburg-bridge-construction-history-facts.html
  11. Manhattan Bridge: Construction, History & Facts. 2019. https://study.com/academy/lesson/manhattan-bridge-construction-history-facts.html
  12. Life in Brooklyn. 150 Years of History. 2019.https://www.oocities.org/thereillyfamily/history.htm
  13. Joralemon Street Tunnel. 2019.https://www.routeyou.com/en/location/view/47949108/joralemon-street-tunnel
  14. Life in Brooklyn. 150 Years of History. 2019.https://www.oocities.org/thereillyfamily/history.htm
  15. Basscss theme. BKLN. 2019. http://basscss.com/themes/bkln/
  16. Brooklyn Population 2019. 2019.http://worldpopulationreview.com/boroughs/brooklyn-population/
  17. Brooklyn Population 2019. 2019.http://worldpopulationreview.com/boroughs/brooklyn-population/
  18. Brooklyn Population 2019. 2019.http://worldpopulationreview.com/boroughs/brooklyn-population/
  19. Patricia Glowinski. Brooklyn Architecture and Architects. 2010. October 22. https://www.brooklynhistory.org/blog/brooklyn-architecture-and-architects/
  20. About Brooklyn Public Library, 2019. https://www.bklynlibrary.org/about
  21. Suzanne Spellen. The Glorious Rebirth of Brooklyn’s Wondrous Kings Theatre. 2016. 4 January. https://www.brownstoner.com/history/kings-theatre-brooklyn-restoration-history/
  22. Brooklyn Botanic Garden. 2019. https://www.nycgovparks.org/parks/brooklyn-botanic-garden/history
  23. About Brooklyn College. 2019.http://www.brooklyn.cuny.edu/web/about.php
  24. About City Tech. 2019. http://www.citytech.cuny.edu/about-us/mission.aspx
  25. SUNY Downstate Health Sciences University College of Medicine. 2019. https://www.downstate.edu/college-of-medicine/history-mission.html
  26. Brooklyn Law School. 2019. https://www.stateuniversity.com/universities/NY/Brooklyn_Law_School.html
  27. LIU History. 2019. https://www.liu.edu/About-LIU/History
  28. The Institute. 2019. https://www.pratt.edu/the-institute/
  29. Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė. 2018 09 19. Niujorkas (miestas). http://global.truelithuania.com/lt/tag/transfiguration-church-in-brooklyn/
  30. Linas Saldukas. 2018-12-18. Niujorko lietuviai. https://www.vle.lt/Straipsnis/Niujorko-lietuviai-125101 Visuotinė lietuvių enciklopedija.
  31. Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė. 2018 09 19. Niujorkas (miestas). http://global.truelithuania.com/lt/tag/transfiguration-church-in-brooklyn/
  32. Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė. 2018 09 19. Niujorkas (miestas). http://global.truelithuania.com/lt/tag/transfiguration-church-in-brooklyn/

Vikiteka