Niujorko viešoji biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Centriniai bibibliotekos rūmai su liūtų skulptūromis Manhatano parke

Niujorko viešoji biblioteka (angl. The New York Public Library, santrumpa NYPL) – viena didžiausių JAV ir pasaulio bibliotekų, lankytojus aptarnauja Niujorko mieste įkurdintuose 88 padaliniuose. Tai pelno nesiekianti organizacija, finansuojama tiek valstybės, tiek ir fizinių bei juridinių asmenų. Fondus sudaro 51 mln. saugomų vienetų,[1] tame tarpe 14 mln. knygų.[2] Nuo 2012 m. dalį savo digitalizuotų rinkinių biblioteka pateikia internete.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pab. Niujorke jau veikė dvi viešosios bibliotekos: 1849 m. įkurta Astor Library (knygų į namus neišduodavo) ir Lenox Library, šiuo metu labiau žinoma kaip meno muziejus Frick Collection. 1886 m. Niujorko meras ir kandidatas į valstybės prezidentus Samuelis Džonas Tildenas dalį savo palikimo (apie 2,4 milijonus dolerių) paskyrė būsimai miesto bibliotekai steigti. Kitu mecenatu tapo niujorkietis verslininkas Robrtas Uotsas. 1892 m. Astor Library ir Lenox Library susidūrė su finansiniais sunkumais ir Niujorko advokatas Džonas Bigelou pasiūlė sujungti aukščiau paminėtas bibliotekas su abiejų mecenatų lėšomis. 1895 m. gegužės 23 d. atsiradęs privatus fondas buvo pavadintas Niujorko viešąja biblioteka.

1901 m. ji apsijungė su New York Free Circulating Library. Filantropas Endriu Karnegi paskyrė 5,2 milijonus dolerius filialams steigti, su sąlyga, kad juos finansiškai išlaikys miestas. 1911 m. gegužės 23 d. atidaryti Centriniai rūmai, jų įėjimą papuošė skulptoriaus Edvardo Klarko Potterio sukurti liūtai. Pradžioje skulptūros pavadintos Leo Astor ir Leo Lenox, taip primenant bibliotekos ištakas, o 1930 m. miesto meras juos oficialiai pervadino į Kantrybę ir Tvirtumą. Būtent šios savybės, krikštatėvio nuomone, turėjo padėti niujorkiečiams į veikti Pasaulinės ekonominės krizės poveikį. Vardai prigijo ir dabar liūtų povyzos tapo bibliotekos simboliu.

Pagrindinė skaitykla

Pagrindinė skaitykla įsikūrusi didžiulėje salėje (23,8 m X 90,5 m), patalpų aukštis taip pat įspūdingas ir siekia 15,8 m. Knygų eilės apima pirmojo aukšto sienas, taip pat sustatytos stelažuose balkone. Aukšti langai ir masyvios liustros skleidžia reikiamą šviesą, skaityklos lankytojams paruoštos patogios kėdės ir tvirti stalai su papildomomis lempomis. Jau dabartiniais laikais įrengtos internetinės prieigos ir atskiros vietos noutbukams prisijungti, o garsiems mokslininkams ir profesoriams atidarytos atskiros skaityklos.

XX a. aštuntame dešimtmetyje biblioteka įgavo naują knygų saugyklą, su 12 000 m² ploto sandėliavimo patalpomis. Prieš ją pastatant, buvo nupirktas gretimas Brianto parkas, medžiai buvo iškasti ir tame plote įrengtas požeminis pastatas knygoms saugoti, o jo viršuje vėl atsodintas visuomenei skirtas parkas.

Ryšiai su Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauliuose gimusio Viktoro Deivido Brenerio 1909 m. sukurtas istorinis Bibliotekos antspaudas

Bibliotekos pastate Amerikos aveniu ir Keturiasdešimt antrosios gatvės sankryžoje vestibiulio marmurinėse grindyse įkomponuota plokštė „Martino Radtkės (1883–1973) atminimui.“ ir užrašu anglų kalba: „Aš turėjau mažai galimybių lavintis, kai buvau jaunuolis Lietuvoje, ir esu labai skolingas Niujorko viešajai bibliotekai už galimybę lavintis. Atsidėkodamas palieku bibliotekai savo turtą trokšdamas, kad jis būtų panaudotas sudaryti kitiems tokią pat galimybę.“[4]

Šilutiškis M.Radtkė į Ameriką atvyko 1913 m. kaip menkai išsilavinęs emigrantas. Niujorko viešosios bibliotekos skaityklose jis mokėsi anglų kalbos ir skaitė populiarius ekonomikos žurnalus. Iš savo sodo darbininko algos pirko vertybinius popierius, kurie po Pasaulinės ekonomikos krizės tapo beverčiais. Tai M.Radkės nesutrikdė ir jis vėl uždarbį investavo į akcijas, kol, galiausiai, neregėtai praturtėjo. Prieš mirtį savo testamentu broliui ir seseriai paskyrė po 10 000, o vertingas žinias suteikusiai Bibliotekai – 368 000 JAV dolerių.[5]

2016 m. spalio 7 d. buvo atidaryta Balzeko lietuvių kultūros muziejaus parengta paroda apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklas Vokietijoje. Atidarymo metu Bibliotekos prezidentas Tony Marx pažymėjo, kad Niujorko viešojoje bibliotekoje sukaupta daugybė knygų, susijusių su Baltijos šalių istorija, kultūra, ekonomika ir geografija. Visos jos yra prieinamos skaitytojams.

Fonduose saugomos ne tik lituanistikai svarbios knygos, bet ir žemėlapiai, paveikslai pvz.: dailininko Romo Viesulo kūryba.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka