The Strokes

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
The Strokes

The Strokes 2002 metais; iš kairės į dešinę: Nick Valensi, Albert Hammond Jr., Julian Casablancas , Fabrizio Moretti ir Nikolai Fraiture
Biografija
KilmėJAV, Niujorkas
Žanrai
Aktyvumo metai1998-dabar
Įrašų kompanija
Nariai
The Strokes 2006

„The Strokes“ – amerikiečių roko grupė iš Niujorko (Jungtinės Amerikos Valstijos), susikūrusi 1998 m. Ją sudaro Džulianas Kasablankasas (vokalas), Nikas Valensis (gitara), Albertas Hamondas jaunesnysis (gitara), Nikolajus Freitiuras (bosinė gitara), Fabricijus Moretis (būgnai).

Grupės 2001 m. išleistas debiutinis albumas „Is This It“ paskatino garažinio roko atgimimo judėjimą, o „Rolling Stone“ jam paskyrė aštuntą vietą 100 geriausių visų laikų debiutinių albumų sąraše, antrą vietą 100 geriausių pirmojo dešimtmečio albumų sąraše, 199 vietą „500 geriausių visų laikų albumų“ sąraše ir ketvirtą vietą „New Musical Express“ 500 geriausių visų laikų albumų sąraše.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grupės susikūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grupės lyderis ir vokalistas Džulianas Kasablankasas, gitaristas Nikas Valensis ir būgnininkas Fabricijus Moretis kartu pradėjo groti besimokydami Dvaito mokykloje Manhatane. Bosistas Nikolajus Freitiuras susipažino su Kasablankasu jiems kartu mokantis Niujorko prancūzų kalbos licėjuje. Būdamas 13 metų Kasablankasas išvyko mokytis į Le Rozė institutą Šveicarijoje, kur susipažino su gitaristu Albertu Hamondu jaunesniuoju. Vėliau jiedu grįžo į Niujorką mokytis Niujorko universiteto Tišo menų mokykloje. Jie sukūrė grupę ir pirmą kartą koncertavo „The Spiral“ Niujorke, o netrukus – populiariajame Manhatano bare „Mercury Lounge“. Ten jie sutiko Rajaną Džentlsą, kuris metė savo darbą „Mercury Lounge“ tam, kad taptų grupės vadybininku.

„The Modern Age“ (1998–2001)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grupė pradėjo kurti keturiolikos dainų rinkinį (kuris buvo ankstyva 2001 m. the Strokes debiutinio albumo „Is This It“ versija) – tarp jų buvo „Alone Together“, „Barely Legal“, „Last Nite“, „The Modern Age“, „New York City Cops“, „Soma“, „Someday“, „Take It or Leave It“ ir „This Life“ (ankstyva „Trying Your Luck“ versija). Didžioji dalis šių dainų buvo išleistos su kitokiais žodžiais. Grupė išsiuntė ankstyvas šių dainų versijas naujai susikūrusiai „Rough Trade Records“ įrašų kompanijai Didžiojoje Britanijoje, taip patraukdami jų dėmesį, ir išleisdami pirmąjį savo kūrinį (per „NME“ internetinę svetainę, kur buvo duota galimybė nemokamai atsisiųsti „Last Nite“ dainą mp3 formatu savaite anksčiau nei oficialaus „The Modern Age EP“ materialaus išleidimo 2001 m.). Šis leidinys įžiebė didelį karą dėl šios grupės tarp įrašų kompanijų. 2001 m. rugpjūtį the Strokes pirmą kartą pasirodė ant „The Fader“ žurnalo viršelio.

„Is This It“ (2001–2002)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

The Strokes išleido savo debiutinį albumą „Is This It“ Jungtinėse Amerikos Valstijose 2001 m. spalį. Albumą prodiusavo Gordonas Rafaelis, kuris taip pat prodiusavo ir jų sekantį albumą „Room On Fire“. RCA delsė išleisti albumą Šiaurės Amerikoje nes buvo susirūpinta dėl albumo viršelio ir dainų žodžių. Didžiojoje Britanijoje išleistame albumo viršelyje vaizduojama juodos ir baltos spalvų nuotrauka su pirštine dėvinčia ranka ant nuogų moters sėdmenų (tuometinės fotografo Kolino Leino antrosios pusės), o Šiaurės Amerikos versijoje ši nuotrauka buvo pakeista „Big European Bubble Chamber“ dalelių susidūrimų nuotrauka. RCA pakeitė „New York City Cops“ dainą su „When It Started“, nes pirmoji daina turėjo potecialiai provokuojančių žodžių po Rugsėjo 11 išpuolių. Daina „New York City Cops“ – kurioje yra žodžiai „New York City Cops, they ain’t too smart“ – gavo dvyliktą vietą „New York“ žurnalo „Ultimate New York Playlist“ sąraše 2010 m. kovo 1 d. Nepaisant jo uždelsto išleidimo (ir galimo kontroversiškumo), „Is This It“ sulaukė puikaus įvertinimo, keturių žvaigždžių įvertinimo iš žurnalo „Rolling Stone“ ir 9.1 įvertinimo iš „Pitchfork Media“. Šis albumas pateko į daugelio kritikų top-10 sąrašą, „Entertainment Weekly“ ir „Time“ tituluotas geriausiu metų albumu, ir straipsnyje apie artėjančius vasaros koncertus „NME“ skatino skaitytojus nueiti į the Strokes koncertus, nes jie atlikinėjo „geriausias visų laikų pop-dainas“. Nors kritikai teigė jog CBGB Stalwarts Television stipriai įtakojo šios grupės dainas, Kasablankasas ir kiti grupės nariai sakė jog jie nėra girdėję šios grupės, ir teigė jog The Velvet Underground buvo jų įkvėpimo šaltinis.

Po „Is This It“ išleidimo grupė pradėjo pasaulinį turą – įskaitant Japoniją, Australiją, Naująją Zelandiją, Europą ir Šiaurės Ameriką (the Strokes ne kartą apšildė Rolling Stones per savo Šiaurės Amerikos turo dalį). Jų pačių kūrybos trumpametražinis dokumentinis filmas „In Transit“ buvo nufilmuotas per jų vasaros turą Europoje. 2002 m. rugpjūtį antrą kartą koncertavo Carling Weekend festivalyje, dažnai grojo Niujorko Radio City Music Hall kartu su The White Stripes. Džekas Vaitas pasirodė kartu su the Strokes ant scenos ir atliko dainos „New York City Cops“ gitaros solo. Tuo metu grupė taip pat pasirodė kaip muzikiniai svečiai ne viename vakaro pokalbių šou. „Is This It“ turi keletą singlų ir muzikinių video klipų, kuriuos visus režisavo Romanas Kapola.

„Is This It“ paliko ilgai išlikusį įspūdį tiek fanams tiek kritikams. 2009 m. NME titulavo „Is This It“ kaip geriausią dešimtmečio albumą. Albumas gavo antrą vietą panašiame „Rolling Stone“ sąraše (tame pačiame leidinyje buvusiame „100 best songs of 00’s“ sąraše vietas 59 ir 16 gavo „Is This It“ albumo dainos „Hard To Explain“ ir „Last Nite“). 2011 metų Sausio mėnesį „Rolling Stone“ atliko apklausą tarp savo „Facebook“ fanų kad išsiaiškintų jų nuomone geriausius visų laikų debiutinius albumus. „Is This It“ gavo dešimtą vietą. Iki 2010 m. „Is This It“ buvo parduotas didesniu nei 3,5 mln. tiražu visame pasaulyje.

„Room on Fire“ (2003–2004)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grupė pradėjo įrašinėti savo sekantį albumą 2002 m. kartu su prodiuseriu Nigeliu Godrichu (geriausiai žinomas dėl savo darbų su Radiohead), tačiau vėliau jį pakeitė „Is This It“ prodiuseris Gordonas Rafaelis. Godricho darbai taip ir nebuvo paviešinti. 2003 m. rugpjūtį, Japonijos turo metu, grupė atliko keletą būsimų dainų: „Reptilia“, „Meet Me In The Bathroom“, „The Way It Is“, „Between Love & Hate“ (prieš tai pavadinimu „Ze Newie“) ir „12:51“ (prieš tai pavadinimu „Supernova“). Grupė taip pat atliko Paulo Ankos „My Way“ su japoniškais žodžiais. The Strokes išleido savo antrą albumą „Room On Fire“ 2003 m. spalį. Jis sulaukė kritikų pagyrų, tačiau nesulaukė didelės komercinės sėkmės. Albumas vis dar turėjo autentišką the Strokes garsą, tačiau galima išgirsti ir The Cars, Bobo Marlio ir Blondie įtakos. The Strokes dar kartą pateko ant žurnalo „Spin“ viršelio, kiekvienas grupės narys turėjo atskirą viršelį. Grupė taip pat pirmą kartą pateko ant žurnalo „Rolling Stone“ viršelio. Pirmas „Room On Fire“ singlas buvo „12:51“, kuriame galima išgirsti panašius į klavišinių instrumentų Valensio gitaros garsus. Muzikinį video klipą režisavo Romanas Kopola, kuris įkvėpimo šiam vaizdo įrašui sėmėsi iš 1980 m. filmo „Tronas“.

2003 m. lapkritį the Strokes pasirodė „Late Night With Conan O’Brien“ ir atliko „Reptilia“, „What Ever Happened“, „Under Control“ ir „I Can’t Win“. Per 2003–2004 m. „Room On Fire“ turą grupė grojo kartu su Kings Of Leon ir Regina Spektor. Turo metu the Strokes ir Spektor įrašė „Modern Girls & Old Fashion Men“ dainą. Taip pat, turo metu the Strokes atliko the Clash dainą „Clampdown“.

2004 m. gale the Strokes pranešė jog turi planų išleisti gyvai įrašytą albumą. „Live In London EP“ buvo planuojama išleisti 2004 m. spalį, tačiau ši idėja buvo atmesta dėl įrašymo problemų.

Muzikos stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši grupė yra priskiriama indie roko, garažinio roko atgimimo ir postpanko atgimimo muzikos žanrams.

Džulianas Kasablankasas yra minėjęs jog „The Velvet Underground“ grupės vokalistas Lu Ridas padarė didelę įtaką „The Strokes“ vokalisto dainų rašymo ir dainavimo stiliams. Taip pat jis yra paminėjęs, jog atlikėjas Bobas Marlis ir grupės „Nirvana“ bei „Pearl Jam“ jam suteikė daug įkvėpimo rašant dainas. Jis teigė, kad kurti muziką pradėjo išgirdęs „Pearl Jam“ grupės dainą „Yellow Ledbetter“.

„The Strokes“ debiutinis albumas „Is This It“ NME buvo įvardintas kaip geriausias metų albumas.

„The Strokes“ yra laikomi tokiais pat įtakingais savo laikmečio muzikai, kiek „The Velvet Underground“ ir „The Ramones“ buvo laikomi savosioms.

Ši grupė 2002 m. žurnalo „Spin“ buvo įvardinta kaip metų grupė ir turėjo įtakos tokių grupių kaip „The Killers“, „Arctic Monkeys“ ir „Franz Ferdinand“ kūrybai.

Grupės nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julian Casablancas – vokalas
  • Nick Valensi – gitara, klavišiniai instrumentai ir pritariamasis vokalas
  • Albert Hammond Jr. – gitara, klavišiniai instrumentai ir pritariamasis vokalas
  • Nikolai Fraiture – bosinė gitara
  • Fabrizio Moretti – būgnai, perkusiniai instrumentai

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Is This It (2001 m.)
  • Room on Fire (2003 m.)
  • First Impressions of Earth (2006 m.)
  • Angles (2011 m.)
  • Comedown Machine (2013 m.)
  • The New Abnormal (2020 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]