Monarchizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nepainioti su minarchizmu ir monarchianizmu.

Monarchizmas – pasisakymas už monarchinio pobūdžio sistemą ar monarchistinį valdymą.[1] Monarchistu yra laikomas asmuo, kuris šią valdymo formą palaiko, nepriklausomai nuo asmens, siekiančio užimti šias pareigas, tuo tarpu rojalistas remia konkretaus monarcho arba pretendento į sostą valdymą. Monarchizmo priešingybė – respublikonizmas.[2][3][4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monarchija – viena seniausių politinių institucijų pasaulyje.[5] Šiai sistemai socialinės hierarchijos požiūriu artimiausias yra ikivalstybinių genčių žemių vado valdymas, kurį galima laikyti pirmykšte monarchijos forma. Ikivalstybiniai politiniai dariniai vėliau davė pradą valstybių formavimuisi, kurios visų pirma susiformavo Mesopotamijoje, Egipte bei Indo slėnyje.[6]

Daugelio monarchų politinė galia sumenko XX amžiuje, ypač po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet žlugo trys pagrindinės Europos monarchijos – Rusijos Romanovų, Vokietijos Hohencolernų bei Austrijos–Vengrijos Habsburgų dinastijos. Tačiau šis procesas prasidėjo dar XVIII amžiuje, kuomet Volteras bei kiti Apšvietos amžiaus šalininkai propagavo „apšviestąjį absoliutizmą“, kurį anuomet itin rėmė Šventosios Romos imperatorius Juozapas II ir Rusijos imperatorienė Jekaterina II-oji. Europos monarchijų silpnėjimą paspartino senajame žemyne bei buvusiose kolonijose nuvilnijusios revoliucijos, iš kurių ryškiausios – Jungtinių Valstijų bei Prancūzijos revoliucijos.[7] Monarchinis valdymas Rytų Europoje galutinai išnyko su socializmo regione plėtra 1947 metais, kuomet buvo panaikintos Rumunijos, Vengrijos, Albanijos, Bulgarijos bei Jugoslavijos monarchijos ir šalys virto socialistinėmis respublikomis.

Dabartinės monarchijos pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybė Monarchas
Andora Andora Koprincas Emmanuel Macron
Koprincas Joan Enric Vives
Antigva ir Barbuda Antigva ir Barbuda Karalius Karolis III
Australija Australija
Bahamos Bahamos
Belizas Belizas
Kanada Kanada
Grenada Grenada
Jamaika Jamaika
Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija
Papua Naujoji Gvinėja Papua Naujoji Gvinėja
Sent Kitsas ir Nevis Sent Kitsas ir Nevis
Sent Lusija Sent Lusija
Sent Vinsentas ir Grenadinai Sent Vinsentas ir Grenadinai
Saliamono Salos Saliamono Salos
Tuvalu Tuvalu
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Bahreinas Bahreinas Karalius Hamad bin Isa
Belgija Belgija Karalius Pilypas I
Brunėjus Brunėjus Sultonas Hasanal Bolkijah
Butanas Butanas Karalius Džigme Kesar Namgjal
Danija Danija Karalienė Margarita II
Esvatinis Esvatinis Karalius Msvati III
Ispanija Ispanija Karalius Pilypas VI
Japonija Japonija Imperatorius Naruhito
Jordanija Jordanija Karalius Abdulah II
Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai Šeichas Khalifa bin Zajed Al Nahijan
Kambodža Kambodža Karalius Norodom Sihamoni
Kataras Kataras Emyras Tamim bin Hamad al Tani
Kuveitas Kuveitas Emyras Navaf Al Ahmad
Lesotas Lesotas Karalius Letsi III
Lichtenšteinas Lichtenšteinas Princas Hansas Adamas II
Liuksemburgas Liuksemburgas Didysis kunigaikštis Anri
Malaizija Malaizija Karalius Abdulah
Marokas Marokas Karalius Mohamed VI
Monakas Monakas Princas Albertas II
Nyderlandai Nyderlandai Karalius Vilhelmas Aleksandras
Norvegija Norvegija Karalius Haroldas V
Omanas Omanas Sultonas Haitham bin Tarik
Saudo Arabija Saudo Arabija Karalius Salman
Švedija Švedija Karalius Karolis XVI Gustavas
Tailandas Tailandas Karalius Vajiralongkorn
Tonga Tonga Karalius Tupou VI
Vatikanas Vatikanas Popiežius Pranciškus

Monarchizmas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos karalystė (1918) ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

Lietuvoje gyvuoja monarchistinis judėjimas, kuris siekia atkurti 1918 m. trumpai de jure gyvavusią Lietuvos konstitucinę monarchiją.[8] Judėjimas drauge su Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga mano, jog dabartinė Lietuvos valstybė neįvykdė visų sudėtingų bei būtinų procedūrų, siekiant deramai panaikinti monarchiją šalyje. Pasak nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos karalystės rūmai“ senato maršalo Stanislovo Švedarausko, „Ar galima nustatyti tikslią datą, kada išnyko viduramžių Lietuvos Karalystė ir pasibaigė XX a. paskelbta lietuviška konstitucinė monarchija? Istorikai teigia, kad 1263 m., kai žuvo karalius Mindaugas I, nebeliko ir karalystės. Bet kitas Lietuvos valdovas Gediminas beveik po šimto metų, XIV a. ketvirtąjį dešimtmetį, oficialius diplomatinius laiškus siųsdavo tituluodamas save „Lietuvių ir daugelio rusų karaliumi“ („Rex lithuanorum et multorum ruthenorum“). 1918 m. lapkričio mėnesį Valstybės Taryba karaliaus Mindaugo II klausimą paliko spręsti Steigiamajam Seimui. Tiesa, šis 1920 m. gegužės 15 d. paskelbė Lietuvą demokratine respublika, bet neteko girdėti, kad Steigiamasis Seimas būtų oficialiai panaikinęs Valstybės Tarybos 1918 m. liepos 11 d. nutarimą sukurti Lietuvoje konstitucinę monarchiją ir kviestis į sostą Mindaugą II.“[9] Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas į tokius svarstymus atsakė, teigdamas, jog „1918-aisiais buvo didžiulė Vokietijos įtaka. Bet dabar konstitucinės monarchijos atkūrimo idėjos ir „Lietuvos Karalystės rūmų“ veikla man primena žaidimą, kai nesurandama ką daugiau veikti“.[10]

Tuo tarpu Vilhelmo von Uracho anūkas, princas Inigo von Urachas, tikina, jog pagal Gotos almanachą jis išlieka teisėtu pretendentu į panaikintą Lietuvos sostą[11] bei išreiškė norą būti karūnuotas Lietuvos karaliumi, jeigu tauta to panorėtų. Interviu LRT metu, Inigo pripažino, kad monarchijos atkūrimas šalyje „skamba kaip svajonė. Ne aš turiu tai nuspręsti, o Lietuvos visuomenė. Tačiau pažadu: jeigu Lietuvos žmonės manęs norėtų, būčiau pasiruošęs šiam darbui.“[8][12] Jis taip pat paminėjo, kad jo senelis testamente išreiškė valią, kad šeima išsaugotų pretenzijas į Lietuvos bei Monako sostą.[12]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Webster's Encyclopedic Unabridged Dictionary of the English Language, 1989 edition, p. 924.
  2. Bohn, H. G. (1849). The Standard Library Cyclopedia of Political, Constitutional, Statistical and Forensic Knowledge. p. 640. A republic, according to the modern usage of the word, signifies a political community which is not under monarchical government ... in which one person does not possess the entire sovereign power.
  3. "Definition of Republic". Merriam-Webster Dictionary. Retrieved 2017-02-18. a government having a chief of state who is not a monarch ... a government in which supreme power resides in a body of citizens entitled to vote and is exercised by elected officers and representatives responsible to them and governing according to law
  4. "The definition of republic". Dictionary.com. Retrieved 2017-02-18. a state in which the supreme power rests in the body of citizens entitled to vote and is exercised by representatives chosen directly or indirectly by them. ... a state in which the head of government is not a monarch or other hereditary head of state.
  5. „Sumerian King List [Paskutinis Šumerų karalius]“ (PDF). Originalus PDF archyvuotas 2013-11-10. Nuoroda tikrinta 2012-04-07.
  6. Conrad Phillip Kottak (1991). „Cultural Anthropology [Kultūrinė antropologija]“. McGraw-Hill. p. 124. ISBN 978-0-07-035615-3.
  7. „A beginner's guide to the Age of Enlightenment [Apšvietos amžiaus pradžiamokslis]“. Khan Academy. Nuoroda tikrinta 2020-06-22.
  8. 8,0 8,1 Jakilaitis, E. (2018) „Paskelbtojo karaliaus Mindaugo II anūkas: monarchija Lietuvai būtų pigiau ir naudingiau“'. Delfi.
  9. Giedraitis, Rimantas (2012-07-07) „Turėtume savo karalių, nereikėtų varvinti seilės į svetimus?“ 15min.
  10. Kontrimavičiūtė, Inga (2012-09-19). „Lietuvos karalystė – ne tuščia fantazija?“ Delfi.
  11. Salvatore Ferdinando Antonio Caputo. ''The Monarchy in Lithuania''
  12. 12,0 12,1 „Dėmesio centre. Karaliaus anūkas Inigo von Urachas“. LRT. Originalas archyvuotas 2018-03-03.