Romanovų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Rusijos istorija
Rusia iki Kijevo Rusios:
Naugardo Rusia, Rusios kaganatas
Kijevo Rusia (Riurikaičiai)
Rusios kunigaikštystės:
Naugardas, Pskovas, Vladimiras-Suzdalė
Mongolų imperija (Mongolų-totorių jungas)
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Romanovų dinastija
Rusijos imperija
Rusijos revoliucijos:
1905–1907 m., Vasario, Spalio
Rusijos pilietinis karas
TSRS (Rusijos TFSR)
Rusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, Sibiras
Romanovų dinastijos atstovai, 1913 m.
Romanovų dinastijos vėliava.
Romanovų dinastijos herbas.

Romanovų dinastija – 1613–1917 m. valdžiusi Rusijos carų ir imperatorių dinastija. Valdė iki 1917 m., kai po Vasario revoliucijos Nikolajus II neteko valdžios.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima kildinama iš Andrejaus Ivanovičiaus Kobylos – maskviečio bajoro, gyvenusio pirmoje XIV a. pusėje. Romanovų pavardė atėjo iš gyvenusio XVI a. vaivados ir okolničio Romano Jurjevo, kurio dukra Anastazija buvo pirmoji caro Ivano IV žmona. 1611 m. Romano Jurjevo anūkas vyskupas Fiodoras Romanovas dalyvavo derybose su ATR karaliumi Zigmantu Vaza dėl jo sūnaus Vladislovo vainikavimo Rusijos caru. Buvo lenkų areštuotas. Grįžo į Rusiją tik 1619 m. po Deulino paliaubų. 1619 m. liepos 4 d. išsirinktas Maskvos ir visos Rusios patriarchu.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1613 m. Zemskis susirinkimas (Rusijos luominė atsovaujamoji institucija) išsirinko caru Michailą Romanovą. 1645 m. liepą miręs Michailas Romanovas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Aleksejų. 1682 m. mirus Fiodorui III, jo broliai 10 metų Petras I ir 16 metų Ivanas V buvo kartu paskelbti carais. Regentė buvo jų sesuo Sofija. Ji atsisakė savanoriškai perduoti valdžios ir 1689 m. po Petro I surengto šaulių maišto buvo areštuota ir įšventinta į vienuoles.

Iškiliausiu dinastijos atstovu laikomas Petras I, kurio valdymas žymi imperinės Rusijos epochos pradžią. 1725 m. po Petro I mirties jo žmona Jekaterina I buvo karūnuota Rusijos imperatore. Jekaterinos Antrosios valdymo metu buvo numalšintas Pugačiovo sukilimas, Aleksandras I 1812 m. atrėmė Napoleono Bonaparto puolimą.

Paskutinis Romanovų caras Nikolajus II valdžios neteko 1917 m. kovą, ir 1918 m. liepos 16 d. Jekaterinburge kartu su žmona, sūnumi ir keturiomis dukterimis buvo sušaudyti bolševikų.

Carai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka Valdė Caras Pastabos
1613 m.
1645 m.
Michailas Romanovas
1645 m.
1676 m.
Aleksejus I
1676 m.
1682 m.
Fiodoras III
1682 m.
1689 m.
Sofija Romanova
regentė
1689 m.
1696 m.
Ivanas V
1689 m.
1725 m.
Petras I
1725 m.
1727 m.
Jekaterina I
1727 m.
1730 m.
Petras II
1730 m.
1740 m.
Ana Romanova
1740 m.
1741 m.
Ivanas VI
1741 m.
1762 m.
Jelizaveta
1762 m.
1762 m.
Petras III
1762 m.
1796 m.
Jekaterina II
1796 m.
1801 m.
Pavelas I
1801 m.
1825 m.
Aleksandras I
1825 m.
1855 m.
Nikolajus I
1855 m.
1881 m.
Aleksandras II
1881 m.
1894 m.
Aleksandras III
1894 m.
1917 m.
Nikolajus II