Romanovų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Rusija-orn.png
Rusijos istorija
Rusia iki Kijevo Rusios:
Naugardo Rusia, Rusios kaganatas
Kijevo Rusia (Riurikaičiai)
Rusios kunigaikštystės:
Naugardas, Pskovas, Vladimiras-Suzdalė
Mongolų imperija (Mongolų-totorių jungas)
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Romanovų dinastija
Rusijos imperija
Rusijos revoliucijos:
1905–1907 m., Vasario, Spalio
Rusijos pilietinis karas
TSRS (Rusijos TFSR)
Rusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, Sibiras
Romanovų dinastijos atstovai, 1913 m.
Romanovų dinastijos vėliava.
Romanovų dinastijos herbas.

Romanovų dinastija – 1613–1917 m. valdžiusi Rusijos carų ir imperatorių dinastija. Valdė iki 1917 m., kai po Vasario revoliucijos Nikolajus II neteko valdžios.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima kildinama iš Andrejaus Ivanovičiaus Kobylos – maskviečio bajoro, gyvenusio pirmoje XIV a. pusėje. Romanovų pavardė atėjo iš gyvenusio XVI a. vaivados ir okolničio Romano Jurjevo, kurio dukra Anastazija buvo pirmoji caro Ivano IV žmona. 1611 m. Romano Jurjevo anūkas vyskupas Fiodoras Romanovas dalyvavo derybose su ATR karaliumi Zigmantu Vaza dėl jo sūnaus Vladislovo vainikavimo Rusijos caru. Buvo lenkų areštuotas. Grįžo į Rusiją tik 1619 m. po Deulino paliaubų. 1619 m. liepos 4 d. išsirinktas Maskvos ir visos Rusios patriarchu.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1613 m. Zemskis susirinkimas (Rusijos luominė atsovaujamoji institucija) išsirinko caru Michailą Romanovą. 1645 m. liepą miręs Michailas Romanovas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Aleksejų. 1682 m. mirus Fiodorui III, jo broliai 10 metų Petras I ir 16 metų Ivanas V buvo kartu paskelbti carais. Regentė buvo jų sesuo Sofija. Ji atsisakė savanoriškai perduoti valdžios ir 1689 m. po Petro I surengto šaulių maišto buvo areštuota ir įšventinta į vienuoles.

Iškiliausiu dinastijos atstovu laikomas Petras I, kurio valdymas žymi imperinės Rusijos epochos pradžią. 1725 m. po Petro I mirties jo žmona Jekaterina I buvo karūnuota Rusijos imperatore. Jekaterinos Antrosios valdymo metu buvo numalšintas Pugačiovo sukilimas, Aleksandras I 1812 m. atrėmė Napoleono Bonaparto puolimą.

Paskutinis Romanovų caras Nikolajus II valdžios neteko 1917 m. kovą, ir 1918 m. liepos 16 d. Jekaterinburge kartu su žmona, sūnumi ir keturiomis dukterimis buvo sušaudyti bolševikų.

Carai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotrauka Valdė Caras Pastabos
Tsar Mikhail I -cropped.JPG
1613 m.
1645 m.
Michailas Romanovas
Alexis I of Russia (Hermitage).jpg
1645 m.
1676 m.
Aleksejus I
Feodor III of Russia.jpg
1676 m.
1682 m.
Fiodoras III
Sophia Alekseyevna by anonim (19 c., Hermitage).jpg
1682 m.
1689 m.
Sofija Romanova
regentė
Ivan V by anonim (GIM).jpg
1689 m.
1696 m.
Ivanas V
Peter der-Grosse 1838.jpg
1689 m.
1725 m.
Petras I
Catherine I of Russia 0459.jpg
1725 m.
1727 m.
Jekaterina I
Peter II of Russia by Vedekind (1730s, Samara).jpg
1727 m.
1730 m.
Petras II
Louis Caravaque, Portrait of Empress Anna Ioannovna (1730).jpg
1730 m.
1740 m.
Ana Romanova
Ivan VI.jpg
1740 m.
1741 m.
Ivanas VI
Carle Vanloo, Portrait de l’impératrice Élisabeth Petrovna (1760).jpg
1741 m.
1762 m.
Jelizaveta
Peter III by A.Antropov (1762, Tretyakov gallery).jpg
1762 m.
1762 m.
Petras III
Catherine II by J.B.Lampi (1780s, Kunsthistorisches Museum).jpg
1762 m.
1796 m.
Jekaterina II
Paul i russia.jpg
1796 m.
1801 m.
Pavelas I
AlexanderPavlovichRomanov.jpg
1801 m.
1825 m.
Aleksandras I
Franz Krüger - Portrait of Emperor Nicholas I - WGA12289.jpg
1825 m.
1855 m.
Nikolajus I
Alexander II of Russia by K.Makovskiy (1881, GTG).jpg
1855 m.
1881 m.
Aleksandras II
Kramskoy Alexander III.jpg
1881 m.
1894 m.
Aleksandras III
Nicholas II of Russia painted by Earnest Lipgart.jpg
1894 m.
1917 m.
Nikolajus II