Rusijos revoliucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusijos revoliucija
Priklauso: Pirmasis pasaulinis karas
Data: 1917 m. kovo 8 d. – lapkričio 8 d.
Vieta: Rusija
Rezultatas:
Kariaujančios pusės
Flag of Russian Empire for private use (1914–1917).svg Rusijos imperija Socialist red flag.svg Bolševikai
Vadovai
Imperial Standard of the Emperor of Russia (1858–1917).svg Nikolajus IIa
Flag of Russia.svg Georgijus Lvovas
Flag of Russia.svg Aleksandras Kerenskis
Socialist red flag.svg Vladimiras Leninas
Socialist red flag.svg Levas Trockis
Socialist red flag.svg Levas Kamenevas
Karinė jėga
Flag of Russia.svg Rusijos imperijos kariuomenė: Socialist red flag.svg 200 000
a. Iki 1917 m. kovo 15 d.
Rusija-orn.png
Rytų slavų istorija
Rusijos | Ukrainos | Baltarusijos
Rusija iki Kijevo Rusios (Rusios kaganatas)
Kijevo Rusia
Riurikaičių dinastija
Rusios kunigaikštystės:
Naugardas, Pskovas, Polockas, Kijevas, Černigovas, Perejeslavas, Vladimiras-Suzdalė, Haličas-Voluinė, Smolenskas
LDK, Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Romanovų dinastija
Rusijos imperija
1905–1907 m. revoliucija
Rusijos revoliucija
VULR, ULR, BLR
SSRS (RSFSR, USSR, BSSR)
Rusija, Ukraina, Baltarusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Podolė, Ponto stepė, Sibiras

Rusijos revoliucija vadinami du vienas po kito sekę įvykiai Rusijos istorijoje. Pirma (Vasario Revoliucija) buvo nuversta caro autokratinė valdžia ir paskelbta respublika. Po to (Spalio Revoliucija), Lenino vadovaujami bolševikai nuvertė Laikinąją vyriausybę.

Vasario revoliucija[taisyti | redaguoti kodą]

Šios revoliucijos metu buvo nuversta caro valdžia, kurią susilpnino ilgas Pirmasis pasaulinis karas.

Revoliucija prasidėjo be aiškių lyderių ir formalių planų, o tai rodo, kad Rusijos liaudis buvo pribrendusi valdžios nuvertimui. Pagrindiniai įvykiai rutuliojosi šalies sostinėje Petrograde, kur 1917 m. vasario 23 d. eilėse prie maisto stovintys žmonės pradėjo demonstraciją. 1917 m. kovo mėnesį (pagal Julijaus kalendorių tai buvo vasaris) prasidėjo darbininkų streikai ir kareivių maištai, buvo pradėtos kurti Tarybos. Kovo 15 d. (kovo 2 d. pagal Julijaus kalendorių) imperatorius Nikolajus II-asis atsisakė sosto ir valdžią perdavė laikinajai vyriausybei, vadovaujamai kunigaikščio Lvovo.

Spalio revoliucija[taisyti | redaguoti kodą]

Spalio revoliucija vadinamas rusų komunistų bolševikų sukilimas 1917 metais prieš pereinamąją A. Kerenskio menševikų vyriausybę. Po šios revoliucijos Rusijoje pradėta kurti socialistinė valstybė (RTFSR, Tarybų Sąjunga).

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

1917 m. vasario revoliucija užbaigė carų valdymą Rusijoje, tačiau neišsprendė jokių esminių socialinių ir politinių problemų. Svarbiausias tuo metu buvo karo klausimas. Nuo 1914 m. Rusija viena iš pagrindinių Pirmojo pasaulinio karo dalyvių. Šis „modernus“ karas, reikalavęs aukšto pramoninio išsivystymo agrarinei Rusijai buvo per sunkus ir lėmė esančių socialinių problemų užaštrėjimą.

Po vasario revoliucijos Rusijoje valdė tiek parlamentas (Dūma) su pereinamąja Kerenskio vyriausybe, tiek darbininkų ir kareivių tarybos su savo Vykdomaisiais komitetais. Dėl nuolatinės konstitucijos turėjo nuspręsti Steigiamasis Susirinkimas, kuris (pagal pirmuosius planus) turėjo susirinkti lapkričio 25 d. Dėl to Laikinoji Kerenskio Vyriausybė negalėjo pradėti taikos derybų su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.

Eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Bolševikų vadovybė nesutarė ar jie turėtų dalyvauti Konstitucinio Susirinkimo rinkimuose ar vietoje to turėtų sukilti. Po karštų debatų Leninas su Trockiu sutarė, kad spalio 10 d. turi įvykti sukilimas.

Pasekmės[taisyti | redaguoti kodą]

Po revoliucijos kilusiame pilietiniame kare žuvo ar nukentėjo milijonai žmonių.


Commons-logo.svg Vikiteka: Rusijos revoliucija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka