Pereiti prie turinio

Lukšiai

Koordinatės: 54°57′00″š. pl. 23°10′19″r. ilg. / 54.950°š. pl. 23.172°r. ilg. / 54.950; 23.172 (Lukšiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lukšiai
{{#if:
Lukšių bažnyčia
Lukšiai
Lukšiai
54°57′00″š. pl. 23°10′19″r. ilg. / 54.950°š. pl. 23.172°r. ilg. / 54.950; 23.172 (Lukšiai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Lukšių seniūnija
Gyventojų (2021) 1 243
Vikiteka Lukšiai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lukšiaĩ
Kilmininkas: Lukšių̃
Naudininkas: Lukšiáms
Galininkas: Lukšiùs
Įnagininkas: Lukšiaĩs
Vietininkas: Lukšiuosè
Istoriniai pavadinimai lenk. Łuksze

Lukšiai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, prie kelio  140  KaunasZapyškisŠakiai , 8 km į rytus nuo Šakių. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Ežero ir Siesarties). Yra paštas (LT-71005).

Zyplių dvaras Lukšių pašonėje
Pagrindinė gatvė

Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Lùkšis, Lukšỹs (< lùkšas, -à – „didelėmis, nulinkusiomis ausimis; žioplas, nevikrus“, lùkšas – „žioplys, ištižėlis“, plg. lùkšis – „galvijas, kurio ragai lenkti į šalis“).[2]

Pro miestelį teka Šešupės intakas Siesartis, čia į ją įteka Lenkupys. Plentai į Lekėčius, Kriūkus. Į pietryčius nuo Lukšių yra Zyplių dvaras ir XIX a. sodintas parkas, jame yra gamtos paminklas – Zyplių ąžuolas ir tvenkinys.

Pirmą kartą Lukšiai minimi 16971706 m. Sintautų bažnyčios metrikų knygoje, tada ši vietovė priklausė Veliuonos seniūnijai. 1735 m. seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius įsteigė bažnyčią – Veliuonos filiją. Nuo 1795 m. Lukšiai tapo Prūsijos karalystės iždo nuosavybe. 18071813 m. kaimas priklausė Varšuvos kunigaikštystės dvarininko J. Poniatovskio posesijai, vėliau Zyplių dvarą su Lukšiais valdė T. Tiškevičienė, J. Bartkovskis (įkūrė N. Zyplių dvarą), J. Kučinskienė, T. Potockis (valdė iki 1915 m.).

Nuo 1808 m. Lukšiai tapo parapijos centru. XVIII a.XIX a. priklausė Zyplių valsčiui, 18071950 m. buvo valsčiaus centras. 18391855 m. Lukšiuose kunigavo rašytojas Antanas Tatarė, 1839 m. jis įsteigė parapinę mokyklą, kuri 1866 m. rusų valdžios uždaryta. Draudžiamąją spaudą lietuvių kalba platino P. Kriaučiūnas (18851892 m. veikė jo knygrišykla) ir kt. knygnešiai.

1866 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 19071945 m. pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 1945–1948 m. progimnazija, 1948–1953 m. septynmetė, nuo 1953 m. vidurinė mokykla, nuo 2010 m. Lukšių Vinco Grybo gimnazija. Veikia mokyklos muziejus.

1877 m. pastatyta mūrinė neogotikinė Lukšių Šv. Juozapo bažnyčia, XX a. pradžioje baigtas kurti Zyplių dvaro kompleksas. Tuo metu Lukšiai minimi kaip kaimas Naumiesčio apskrities Zyplių valsčiuje.[3]

Per 1905 m. revoliuciją valstiečiai išvaikė valsčiaus valdybą, nusavino pinigus, paėmė antspaudą. 1906 m. kun. J. Skinkis įsteigė „Žiburio“ draugijos skyrių, 1907 m. biblioteką-skaityklą. 1907 m. įsteigti „Šviesos“, vėliau – „Žagrės“ draugijų skyriai. 19191921 m. Zyplių dvare veikė lenkų išvaryta iš Seinų kunigų seminarija, vėliau iki 1940 m. – dvimetė žemės ūkio mokykla. 1919–1936 m. Lukšiuose veikė vartotojų bendrovė „Mėnesis“, 1938–1940 m. – „Varpo“ kooperatyvas.

1941 m. rugsėjo 13 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Batiškių miške prie Šakių buvo nužudyti Lukšių žydai. 1940–1941 m. ir 19441953 m. sovietų valdžia ištrėmė 5 Lukšių gyventojus.

Po Antrojo pasaulinio karo Lukšių apylinkėse veikė Tauro apygardos, Žalgirio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1950–1994 m. Lukšiai buvo apylinkės, nuo 1948 m. Zanavyko (vėliau – Lenino) kolūkio centras.[4] 1986 m. V. Lenino 116-ųjų gimimo metinių proga pasodinta liepų giraitė – 116 liepų. 1948 m. įkurta biblioteka, yra ambulatorija, lopšelis-darželis, kultūros centras.

1997 m. rugsėjo 16 d. patvirtintas Lukšių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
16971706 m. Veliuonos seniūnija
XVIII a. Zyplių valsčius (1913 m. jo centras) ?
18671915 m. Naumiesčio apskritis
19181950 m. Lukšių valsčiaus centras Šakių apskritis
19501995 m. Lukšių apylinkės centras (išskyrus 1968–1972 m.) Šakių rajonas
1995 Lukšių seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė

Miestelio planas spindulinis. Neogotikinėje vienbokštėje Šv. Juozapo bažnyčioje, pastatytoje 1877 m. (Kalvarijos apskrities architektas Leopoldas Salkovskis), yra vertingų paveikslų („Pieta“ XIX a.), skulptūrų („Nukryžiuotasis“ XIX a. pabaiga – XX a. pradžia), žalvarinis varpas (1786 m., autorius J. Belmanas). Prie bažnyčios – medinis stogastulpis (XX a. ketvirtas dešimtmetis, meistras J. Grybas).

XIX a. vidurio – XX a. pradžios Zyplių dvaro sodyboje išliko:

  • rūmai, statyti 18451855 m., 1901 m. perstatant įgavo neobaroko bruožų
  • dvi oficinos, abi XIX a. vidurio
  • arklidė, dar vadinama stainia; dabar čia įrengta Zyplių dvaro galerija
  • ratinė
  • svirnas, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia
  • Mišraus plano parkas įkurtas XIX a. viduryje, pertvarkytas XIX a. pabaigoje; vienas didžiausių Lietuvoje.

Miestelyje:

Sovietų karių kapinės
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1884 m. 1888 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
250 269 337 412 576 738 1 638
1980 m. 1986 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] -
1 670 1 652 1 695 1 651 1 485 1 243 -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lukšiuose gimė:

Lukšių mokykloje mokėsi:

Veikia žemės ūkio, tekstilės gaminių („Gahlert tekstilė“), medienos apdirbimo („Vinkšna“), glaistytų varškės sūrelių ir sūrių gamybos („Uriga“), pieno surinkimo ir perdirbimo („Lukšių pieninė“, nuo 1939 m.)[14] bendrovės.

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Łuksze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 828 psl. (lenk.)
  4. Albinas VaičiūnasLukšiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 689 psl.
  5. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Lukšiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 664
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  14. „Lukšių pieninė“ Archyvuota kopija 2011-10-15 iš Wayback Machine projekto.
  • Lukšiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 355 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

JURBARKAS - 33 km Kriūkai – 21 km
Gerdžiūnai – 14 km
GIRĖNAI – 5 km
ŠAKIAI – 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Liepalotai – 5 km
LEKĖČIAI – 22 km
Plyniai – 4 km
SINTAUTAI – 14 km