Juozas Adomaitis-Šernas
Juozas Adomaitis-Šernas | |
---|---|
Gimė | 1859 m. rugpjūčio 7 d. Šmuiliškė, Zyplių valsčius |
Mirė | 1922 m. rugpjūčio 5 d. (62 metai) Čikaga, JAV |
Veikla | mokslo žinių populiarintojas, publicistas, knygnešys. |
Juozas Adomaitis-Šernas (1859 m. rugpjūčio 7 d. Šmuiliškėje, Zyplių valsčius – 1922 m. rugpjūčio 5 d. Čikagoje, JAV) – mokslo žinių populiarintojas, publicistas, knygnešys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigęs Marijampolės gimnazijos 6 klases ūkininkavo, dirbo tarnautoju Varšuvoje. Nuo 1885 m. bendradarbiavo lenkų laikraštyje „Kraj“ (Peterburgas), 1885–1989 m. – leidiniuose „Aušra“, „Lietuviškasis balsas“, „Unija“. 1889–1892 m. žurnalo „Varpas“ bendradarbis, 1889–1890 m. redaktorius.
1889–1890 m. gyveno Ragainėje, 1891 m. – Šakiuose, kur nelegaliai toliau rašė beveik visus žurnalo „Varpas“ vedamuosius ir poleminius straipsnius, rengė skyrių „Audiatur et altera pars“. [1] 1892–1895 m. Vokietijoje, Brėmene dirbo emigracijos biure. 1895 m. emigravo į JAV, ten 1895–1917 m. redagavo Čikagoje leistą savaitraštį „Lietuva“, [2] rašė į žurnalą „Tėvynė“, kitus leidinius, nuo 1910 m. dalyvavo Amerikos lietuvių spaudos draugijos veikloje.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Periodikoje išspausdino apie 2000 publicistinių straipsnių, pagal kitų tautų autorių veikalus parengė apie 20 mokslo populiarinimo knygų. Rašė įvairiomis žurnalistikos ir publicistikos teorijos bei praktikos temomis. Publicistikoje skelbė tolerancijos, vienybės idėjas, jų laikėsi žurnalistikoje ir visuomeninėje veikloje. „Lietuviškajame balse“, „Varpe“ paskelbė straipsnių, skirtų lietuvių literatūros ir kalbos problemoms („Apie mūsų poeziją“, „Audiatur et altera pars“, „Mūsų statrašas“ ir kt.).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biologija, arba mokslas apie gyvus daiktus, 1901 m.;
- Etnologija, arba mokslas apie žemės tautas, 1903 m.;
- Geografija, arba žemės aprašymas, 1906 m.;
- Rašto istorija, 1906 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 10 psl.
- ↑ {{LLE|Adomaitis-Šernas, Juozas|Kęstutis Saldžiūnas