Indijos himnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Jana Gana Mana
Visų žmonių dvasios vedly, pergalė!
Janaganamana-score.png
Himno natos
Nacionalinis šios šalies himnas Flag of India.svg Indija
Žodžių autorius Rabindranathas Tagorė, 1911
Kompozitorius Rabindranathas Tagorė, 1911
Himnas nuo 1950

Džana Gana Mana (beng. জন গণ মন = Jônô Gônô Mônô, hindi जन गण मन  = Jana gaṇa mana) – Indijos Respublikos valstybinis himnas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. pr. prasidėjus politiniams ir kultūriniams sąjūdžiams, siekusiems Indijos nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės, atsirado tautiškumą skatinančio kūrinio poreikis. Atsirado bent keletas kūrinių, pretenduojančių tapti šalies himnu, (pvz., Vande Mataram). Tiesa, įvairiatautėje šalyje, kurioje paplitę keletas religijų, buvo nelengva parinkti tokį kūrinį, kuris galėtų tapti priimtinas visai tautai. „Džana Gana Mana“ priimtas kaip kultūriškai neutralus kūrinys – jame vardijamos šalies vietovės ir kreipiamasi į neįvardintą viešpatį.

Kūrinį sudaro pirmieji penki Nobelio premijos laureato Rabindranato Tagorės eilėraščio tokiu pat pavadinimu (parašyto 1911 m.) posmai. Pats Tagorė sukūrė ir muziką. 1919 m. vasario 28 d. autorius Madanapalės mieste (Andhra Pradešas) esančiame Besanto teosofijos koledže atliko kūrinį viešai. Vėliau Tagorė ir Margaret Kuzins išvertė himną į anglų kalbą ir pavadino The Morning Song of India. Koledžo studentų dėka himnas netrukus išplito. Gruodžio 26 d. kūrinys atliktas Indijos nacionaliniame kongrese Kalkutoje, o po kelių dienų į Kalkutą atvyko britų imperatorius Jurgis V. Indijos angliškoje spaudoje pasirodė gandas, neva „Džana Gana Mana“ sukurta imperatoriui pašlovinti. Tagorė tą kategoriškai paneigė.[1]

1950 m. sausio 24 d. Indijos Steigiamasis Susirinkimas oficialiai paskelbė „Džana Gana Mana“ Indijos himnu.

Žodžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Rabindranato Tagorės kūrinys pirminiu pavidalu sukurtas sanskritzuota, „aukštąja“ (sadhu) bengalų kalba. Beveik visas tekstas sudarytas iš daiktavardžių, o dėl jų sanskritiškos kilmės jie savaime išsiverčia ir į kitas šiaurės Indijos kalbas (skirtumai tik fonetiniai). Dabar himnas labiau paplitęs hindi vertimu. Bendrai tekstą galima laikyti kvazi sanskritiniu, nes jo leksika, fonetika ir sintaksė labiau atitinka sanskrito, o ne dabartinių šnekamųjų kalbų.

Devanagari Hindi (perraša) Vertimas lietuviškai

जनगणमन-अधिनायक जय हे
भारतभाग्यविधाता!
पंजाब सिंधु गुजरात मराठा
द्राविड़ उत्कल बंग
विंध्य हिमाचल यमुना गंगा
उच्छलजलधितरंग
तव शुभ नामे जागे,
तव शुभ आशिष मागे,
गाहे तव जयगाथा।
जनगणमंगलदायक जय हे
भारतभाग्यविधाता!
जय हे, जय हे, जय हे,
जय जय जय जय हे

Janagaṇamana adhināyaka jaya he
Bhāratabhāgyavidhāta! Pañjāb Sindhu Gudjarāt Marāṭhā
Drāviṛa Utkala Banga
Vindhya Himācal Yamunā Gaṅgā
Ucchalajadhitaranga
Tava śubha nāme jāge,
Tava śubha āśiṣa māge,
Gāhe tava jayagāthā
Janagaṇamaṅgaladāyaka jaya he,
Bhāratabhāgyavidhāta!
Jaya he, jaya he, jaya he,
Jaya jaya jaya jaya he!

Visų žmonių dvasios vedly, pergalė!
Indijos dalios seikėtojau!
Pandžabas, Sindhas, Gudžaratas
Maratha, Dravida, Utkala, Bengalija
Vindhja, Himalajai, Jamuna, Ganga
Plaikstosi vandenys ir garsai
Savo skaisčiam vardui pakirski
Savo skaisčios maldos prašyki
Giedok savo pergalės giesmę
Visų žmonių laimės davėjau, pergalė!
Indijos dalios seikėtojau!
Pergalė! Pergalė! Pergalė!
Per-per-per-per-ga-lė!

Kiti himnai[taisyti | redaguoti kodą]

Indijos himnu taip pat pretendavo tapti:

  • Subh Sukh Chain – Abid Ali hindustani kalba sukurta Tagorės kūrinio atmaina;
  • Vande Mataram („Šlovinu Motiną“) – Bankim Chandra Chattopadhyay sukurta bengališka giesmė;
  • Namaste Sada Vatsale („Nusilenkimas tau visada, Švelnioji“) – tautinės organizacijos RSS sanskritiškas kūrinys.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]