Gumbinės apskritis
| Gumbinės apskritis Landkreis Gumbinnen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Gumbinės apygarda | |||
| Administracinis centras | Gumbinė | |||
| Gyventojų | 48 928 (1890), 52 824 (1939) | |||
| Plotas | 613,2 km² | |||
.svg){kind=small}
Gumbinės apskritis (vok. Landkreis Gumbinnen) – 1818–1871 m. (formaliai nuo 1808 m. gruodžio 16 d.) Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Gumbinė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gumbinės apskritis apėmė rytinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, Pisos vidurupio, Romintos ir Unguros žemupių sritį, ribojosi su Pilkalnio, Stalupėnų, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės apskritimis. Apskrities plotas 1818 m. buvo 613,2 km².
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš pradžių apskrityje vyravo karaliaus domenų žemėvalda. Gumbinės apskrities teritorijoje iki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai. Po jo iš Mažosios Lietuvos apskričių Gumbinės apskritis buvo labiausiai kolonizuota vokiečių kaimiečių, dėl to germanizacija joje vyko sparčiausiai. Gumbinėje rezidavo Lietuvos departamento, nuo 1818 m. Gumbinės apygardos aukščiausia valdžia. 1818 m. apskrityje buvo 7 parapijos. 1874–1945 m. žemės ūkio bendruomenės, dvarai ir girininkijos buvo sujungtos į 23 valsčius. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Gumbinės miestas, 156 savivaldybės bei du valstybiniai medžioklės rezervatai.
Nuo 1824 m. sausio 1 d. prie Gumbinės apskrities prijungti Stalupėnų apskrities Žirgupėnai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]
 | |||||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 46 573 | 47 848 | 48 928 | 50 781 | 51 235 | 50 185 | 51 041 | 52 824 | ||
| |||||||||
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 48 928 | 337 | 134 | |
| 1900 | 50 781 | 50 001 | 354 | |
| 1910 | 51 235 | 49 928 | 768 | |
| 1925 | 50 185 | 49 174 | 583 | 208 |
| 1933 | 51 041 | 49 945 | 711 | 161 |
| 1939 | 52 824 | 50 818 | 878 | 34 |
Landratai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1818: Freiherr von Lyncker
- 1840: Karl Burchard
- 1889: Franz Burchard
- 1894: Hermann Kreth
- 1899: Bernd Freiherr von Lüdinghausen gen. Wolff
- 1908: Marcell Sylvester
- 1915: Friedrich Penner
- 1919: Eugen Simon
- 1921: Roderich Walther
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal Rytų Prūsijos konsistorijos duomenis, lietuvių kalba pamaldos 1848 m. dar vyko šešiose iš aštuonių parapijų. Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1819 m. Gumbinės apskrityje su kariškiais buvo 27 220 žmonių, iš jų lietuviškai kalbančių 5635 (20,7 %), 1852 m. atitinkamai 41 720 ir 300 žmonių (0,7 %), 1900 m. iš 50 780 gyventojų tik 100 žmonių (0,2 %) buvo lietuviai.
1939 m. Gumbinės apskrities plotas buvo 730 km², joje gyveno 55 272 žmonės. Iš 8 bažnytkaimių ir 157 seniūnijų tik 8 turėjo vokiškus pavadinimus.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Algirdas Matulevičius. Gumbinės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 280 psl.
- Rudolf Grenz: Stadt und Kreis Gumbinnen. Eine ostpreußische Dokumentation. Zusammengestellt und erarbeitet im Auftrag der Kreisgemeinschaft Gumbinnen. Marburg/Lahn: 1971
- Herbert Stücklies und Dietrich Goldbeck: Gumbinnen Stadt und Land. Bilddokumentation eines ostpreußischen Landkreises 1900–1982. Im Auftrag der Kreisgemeinschaft Gumbinnen aus der Bildersammlung des Kreisarchivs Gumbinnen ausgewählt, zusammengestellt und erläutert. Band I und II. Bielefeld: 1985
- Bruno Moritz: Geschichte der reformierten Gemeinde Gumbinnen. Festschrift zum 200jährigen Bestehen der Kirche 1739–1939. Sonderdruck aus dem „Evangelischen Volksblatt für die Ostmark“ 1939
- Gumbinner Heimatbrief. Nachrichtenblatt für die Stadt und den Kreis Gumbinnen. Organ der Kreisgemeinschaft Gumbinnen/Ostpreußen. Erscheinen seit etwa 1952 ca. 2 mal im Jahr.
