Jean-François Champollion
| Žanas Fransua Šampoljonas pranc. Jean-François Champollion | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1790 m. gruodžio 23 d. Fižakas, Lo, Prancūzija |
| Mirė | 1832 m. kovo 4 d. (41 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Per Lašezo kapinėse |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | kalbininkas |
| Žinomas (-a) už | iššifravo Rozetės akmenį |
 Vikiteka |
Jean-François Champollion |
Žanas Fransua Šampoljonas (pranc. Jean-François Champollion, 1790 m. gruodžio 23 d. – 1832 m. kovo 4 d.) – egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs egiptiečių hieroglifus.
Dėl šio darbo jis labai giliai pasinėrė į šios šalies ankstyvosios istorijos ir kultūros tyrinėjimą. Prie jo taip pat prisidėjo ir kiti mokslininkai, susidomėję šiuo nauju mokslu. Jis labai domėjosi visomis egiptologijos mokslo plėtojimo šakomis, todėl paliko turiningus užrašus, sukauptus apžiūrinėjant sugriuvusius Egipto istorinius faraonų laikų paminklus.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žanas Fransua Šampoljonas gimė 1790 m. gruodžio 23 d. Figeac miestelyje, Prancūzijoje. Jis buvo jauniausias Žako ir Žene Šampoljonų sūnus. Jaunystėje jį mokė jo brolis Žakas Žozefas, bet kai jam buvo 10 metų, Žanas Fransua išvyko mokytis į licėjų Grenoblyje, kur būdamas 16 metų ir ne pagal savo metus subrendęs įstojo į Grenoblio akademiją. Čia jis pradėjo domėtis ir studijuoti Egipto kalbą. Vėliau jis savo studijas tęsė Prancūzijos kolegijoje 1807-1809 m., kur specializavosi Rytų kalbose. Būdamas paaugliu jis mokėsi hebrajų, arabų, Sirijos ir kinų kalbų, o vėliau prie jų dar pridėjo Etiopijos, sanskrito, persų ir kitas Rytų kraštų kalbas. Būdamas aštuoniolikos, 1809 m. Grenoblyje pradėjo mokytis istorijos ir politikos. Čia jis mokėsi iki 1816 m. ir 1810 m. tapo daktaru. Tuo metu kitas egiptologas italas Džiovanis Batista Belzonis atveža į Europą Ramzio II kolosą. 1818 m. Šampoljonas vedė Rosine Blanc (1794 - 1871), su kuria vėliau susilaukė dukters Zoraide (1824 - 1889).
1818 m. Šampoljonui buvo paskirta vadovauti Istorijos ir geografijos katedrai karališkojoje Grenoblio kolegijoje. Šiame poste jis išbuvo iki 1821 m. Postas jam leido susikoncentruoti ir pilnai atsiduoti savo pirmajai meilei – senovės Egipto kalbai ir faraonų šalies archeologijai. Jam paramą teikė net Prancūzijos karaliai Liudvikas XVIII ir Karolis X Prancūzas, taip pat jam buvo suteikta galimybė lankyti įvairius muziejus. apžiūrinėti jų kolekcijas ne tik Prancūzijoje, bet ir už jos ribų. Jis buvo siunčiamas į karalių remtas misijas Turine, Romoje, Neapolyje ir Florencijoje.
Grįžęs iš užsitęsusios kelionės 1826 m. buvo paskirtas dirbti Luvro muziejuje egiptietiškosios kolekcijos konservatoriumi. Kitais metais Šampoljonas pats išvyko į Egiptą kartu su savo mokiniu italų archeologu iš Pizos Ippolito Rosellini (1800–1843).
.jpg)
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl šios 1828–1829 m. įvykusios ekspedicijos į Egiptą, kur sistemingai buvo atliekami žvalgymai, pirmą kartą Egipto istorijoje ir geografijoje, leidę atskleisti rašmenų ir istorijos paslaptis, gimė nauja mokslo šaka – egiptologija. Šampoljonas paliko daug užrašų ir eskizų, o I. Rosellini vėliau pabaigė graviūras, kurie suformavo pagrindą darbui šioje srityje ir buvo labai naudingi vėlesnėms mokslininkų kartoms. Grįžęs į Prancūziją Ž. F. Šampoljonas 1830 m. tapo Rašmenų akademijos nariu, o 1831 m. Prancūzijos kolegijoje įsteigė Egipto istorijos ir archeologijos katedrą. Tai įvyko kol jis ruošė savo ekspedicijos rezultatų publikavimą, tačiau Paryžiuje 1832 m. gegužės 4 dieną jį ištiko mirtinas insulto priepuolis. Šampoljonas palaidotas Paryžiuje.
Tikroji šio žmogaus šlovės priežastis yra ta, jog jis iššifravo egiptiečių hieroglifus. Tai nebuvo laimingas atsitiktinumas, o ilgas procesas, kurį atliko labai išsimokslinęs žmogus, kurio mokslai prasidėjo dar vaikystėje tyrinėjant senovines kalbas. Labiausiai Šampoljonui pasitarnavo Rozetės akmuo. Jis tyrinėjo šį akmenį lygindamas graikų tekstą su egiptiečių rašmenimis ir atpažino Kleopatros vardą – hieroglifų skaičius atitiko fonetinę vardo reikšmę. Po ilgo darbo jis atskleidė ir kitų simbolių reikšmę. Žanas Fransua Šampoljonas atskleidė žmonėms senovės Egipto paslaptis ir suteikė galimybę sužinoti daug daugiau apie šią šalį. Jo darbą tęsė tokie žymūs egiptologai kaip Karlas Richardas Lepsijus, Auguste Mariette ir Gastonas Maspero.
Kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Le Normant, red. (1819). Annales des Lagides, ou chronologie des rois grecs d'Égypte successeurs d'Alexandre le Grand. Paris. ;
- Lettre à M. Dacier relative à l'alphabet des hiéroglyphes phonétiques. 1822. ;
- Panthéon égyptien, collection des personnages mythologiques de l'ancienne Égypte, d'après les monuments (explanatory text to illustrations by Léon-Jean-Joseph Dubois). Paris: Firmin Didot. 1823. OCLC 743026987.
- Précis du système hiéroglyphique des anciens Égyptiens. 1824. ;
- Lettres à M. le Duc de Blacas d'Aulps. 1826. ;
- Notice descriptive des monuments égyptiens du musée Charles X. 1827. ;
- Précis du système hiéroglyphique des anciens Égyptiens ou Recherches sur les éléments premiers de cette écriture sacrée, sur leurs diverses combinaisons, et sur les rapports de ce système avec les autres méthodes graphiques égyptiennes. 1828. ;
- Lettres écrites d'Égypte et de Nubie. 1828–1829. ;
- Grammaire égyptienne. 1836, posthumously.
{{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes:|year=(pagalba) ; - Dictionnaire égyptien en écriture hiéroglyphique. 1841, posthumously.
{{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes:|year=(pagalba).
Populiarioje kultūroje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Champollion buvo suvaidintas Elliot Cowan 2005 m. BBC dukumentinėje dramoje „Egiptas" (Egypt). Champollion buvo taip pat suvaidintas keliuose epizoduose Carl Sagan's televizijos seriale Cosmos: A Personal Voyage. Istorijos kanalo (The History Channel’s) dokumentiniame filme „Rozetės akmens paslaptys ("Secrets of the Rosetta Stone") taip pat buvo suvaidinta ši garsi asmenybė.
Literatūra ir Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Neimantas R. „Šampoljonas" 2001
- Ceramas K. „Dievai kapai ir mokslininkai" 1962
- Možeika I. „7 ir 37 stebuklai" 1982
- Avdijevas V. I. „Senovės Rytų istorija" 1962
- Kondratovas A. „Senovės kultūrų paslaptys" 1972
- [1]
- [2][neveikianti nuoroda]