Darbėnai

56°01′19″š. pl. 21°15′29″r. ilg. / 56.022°š. pl. 21.258°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Darbėnų seniūnija

Gyventojų

1 598

Vikiteka

Darbėnai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Darbė́nai
Kilmininkas:	Darbė́nų
Naudininkas:	Darbė́nams
Galininkas:	Darbė́nus
Įnagininkas:	Darbė́nais
Vietininkas:	Darbė́nuose

Istoriniai pavadinimai

* lenk. Dorbiany

rus. Дорбяны^[1]

vok. Dorben

Darbėnai – miestelis Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje, prie kelio KK218 ir geležinkelio ruožo Kretinga–Skuodas, 16 km į šiaurę nuo Kretingos. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Centrinė, Pietinė, Šiaurinė). Pro miestelį teka Darba ir Danės intakas Tenžė. Urbanistikos paminklas. Yra paštas (LT-97023), bažnyčia, gimnazija, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialas,^[2] Kretingos rajono kultūros centro filialas,^[3] ambulatorija,^[4] UAB Camelia Kretingos vaistinės filialas,^[5] veterinarijos vaistinė,^[6] keletas parduotuvių, kavinė, svečių namai.

**Geležinkelio ruožas**
Kretinga Darbėnai Nausėdai

Istorija

Darbėnai minimi nuo 1591 m. Manoma, kad kaimas įkurtas 1566 m. per valakų reformą. Simonas Daukantas teigia, kad 1550 m. Darbėnų vietoje dar plytėjusi Palangos giria. 1591 m. minimas Darbėnų kaimas ir dvaras. 1621 m. Jonas Karolis Chodkevičius pastatydino pirmąją medinę bažnyčią. 1701 m. Kuršo kunigaikštis Ferdinandas suteikė Darbėnams prekybos privilegiją, kurią patvirtino karalius Augustas II. Nuo 1730 m. Darbėnai vadinami miesteliu, kuris išaugo kairiajame Darbos krante, šalia dvaro. Jame veikė turgavietė, įsikūrė žydų bendruomenė, kurią 1765 m. sudarė 24 šeimos. 1739 m. buvo 20 sodybų, 1794 m. – 77 m. dūmai, 1816 m. – 108 sodybos.

1754–1779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnijos valdytojų Eberharto ir Karolio Mirbachų savivalei: atsisakė atlikinėti papildomas prievoles, dirbti palivarkų statyboje ir pan. (organizatoriai ištremti iš seniūnijos). 1782 m. dvarą įsigijo Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis. 1792 m. valstiečiai, vadovaujami S. Gineičio, sukilo prieš I. J. Masalskį, užėmė Darbėnus ir puolė Palangą, bet buvo išvaikyti kariuomenės. 1794 m. Darbėnai atiteko vyskupo dukterėčiai E. A. de Lin (Potockai), kuri valdą 1795 m. perleido pusbroliui, generolui P. Niesiolovskiui.

XIX a. pradžioje įsteigta parapinė mokykla, 1820 m. pastatytas mūrinis dvaro vandens malūnas. 1824 m. liepos 13 d. Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais nusipirko Mykolas Juozapas Tiškevičius.

Per 1831 m. sukilimą miestelyje telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos, kovojusios dėl Palangos, o Darbėnų klebonas Baužinskas tapo sukilėlių kariuomenės kapelionu. Pirmąjį sukilėlių būrį subūrė dvaro administratorius B. Petrauskas. Vėliau čia įsikūrė K. Jagelavičiaus sukilėlių pulkas, surinktas Darbėnų, Kartenos, Kretingos ir Laukžemės apylinkėse, o gegužės 7–10 d. buvo sutelkta apie 3000 sukilėlių. Ties Darbėnais įvyko du sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės susirėmimai, per mūšius sudegė miestelis ir bažnyčia. Klebonas J. Gricevičių pateko 3 metams į rusų kalėjimą. 1833 m. tebuvo 61 medinis namas ir 431 gyventojas (277 vyrai, 154 moterys), veikė 2 krautuvės, 8 karčemos ir traktieriai. 1838–1842 m. J. Tiškevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė, romantizmo laikotarpio bažnyčia. 1848 m. Darbėnai, ypač žydų bendruomenė, nukentėjo nuo choleros.

1841 m. buvo 646 gyventojai, 1846 m. – 148 dūmai. 1855 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo ir žemės reformos 15 valstiečių pasipriešino J. Tiškevičiui, kuris paskelbė juos „laisvaisiais žmonėmis“ ir paliko be žemės. Už tai valdžia 1864 m. ištrėmė į Tomsko guberniją valstiečius K. Savickį, A. Zobernį, J. Ruibį su šeimomis ir kleboną J. Valašinską (mirė 1893 m. Omske). XIX a. pab. – XX a. pr. draudžiamąją lietuvišką spaudą Darbėnuose ir apylinkėje platino kunigai Mykolas Šiuipys, Kazys Eitutavičius, Mykolas Karosas, kalvis J. Petrulis, daraktorius J. Bendikas, T. Jurkevičius, J. Klova, J. Kuprys, K. Tamošauskas, Aleksandras Vinkus ir kiti.

Nuo 1861 iki 1950 m. miestelis buvo Darbėnų valsčiaus ir seniūnijos centras. 1882, 1908 ir 1923 m. degė, 1913 m. sudegė. 1906 m. atidarytas paštas. Nuo 1908 m. veikęs Blaivybės draugijos skyriaus išlaikė prieglaudą.

Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, pradžios mokykla, pašto agentūra, vartotojų bendrovė, keletas krautuvių, girininkija (nuo 1920 m.), Skuodo (Kretingos) miškų urėdijos administracinis ir gamybinis centras (1922–1930 m.), pieninė, pastatyta vaistinė, įkurtas parkas ir pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas (1930 m.). Nuo 1920 m. dvaras priklausė valstybei, žemė išdalyta savanoriams kariams, kumečiais ir mažažemiams, joje įkurtas Juzumų kaimas. Į rūmus perkelta pradinė mokykla.

1941–1952 m. iš Darbėnų ištremta 19 šeimų. 1941 m. išžudyta Darbėnų žydų bendruomenė (apie 540 žmonių). 1944–1952 m. Darbėnų valsčius Vaineikių miške buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų štabas.

1950–1992 m. Darbėnai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje atidaryta biblioteka, vaikų darželis (1945 m.), ligoninė (1952 m.), kultūros namai (1958 m.), ambulatorija. 1944–1949 m. veikė progimnazija, 1949–1950 m. – septynmetė, 1950–2010 m. – vidurinė mokykla, nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. – Darbėnų gimnazija. 1962 m. Pasertupyje įkurta Darbėnų akmens skaldos gamybos bazė. Šalia miestelio statomos vėjo jėgainės, yra žvyro telkinys.^{[reikalingas šaltinis]}

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Darbėnų valsčiaus centras	Telšių apskritis
1915–1950 m.	Darbėnų valsčiaus centras	Kretingos apskritis
1950–1995 m.	Darbėnų apylinkės centras	Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Darbėnų seniūnijos centras	Kretingos rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Miestelis pavadintas pagal Darbos upelį, šalia kurio įsikūrė, pridedant priesagą -ėnai.

Kultūros paveldas

Urbanistika

Darbėnų miestelio senoji dalis radialinio plano, susidarė iki XX a. pradžios, su klasicistinio plano elementais. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. I pusės vienaukščiai, centre daugiausia mediniai gyvenamieji namai.

Svarbiausi statiniai

Buv. dvaro sodybos fragmentai (XVIII–XX a. pr.);
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (architektas Fridrichas Gasbenas, 1838–1842 m., perstatyta 1886, 1936 m.);
Varpinė (XIX a.);
Vandens malūnas (1820 m.);
Koplyčia su Nukryžiuotojo skulptūra (1910 m.);
Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti (1930 m.; nugriautas 1962 m.; atstatytas 1989 m., architektas Edmundas Giedrimas);
Pastatas, kuriame 1945–1952 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę, Turgaus 4;
Paminklas Darbėnų valsčiaus partizanams ir tremtiniams atminti, Turgaus 4a (dailininkė Rita Gorodeckienė, 1992 m.; kryžiaus autorius Adolfas Kontrimas, 2000 m.);
Paminklas Petrui Perkumui (skulptorius Antanas Ambrulevičius, 1997 m.);
Paminklas 1945–1965 m. žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti (skulptorius Gintautas Jonkus, 2005 m.).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2001 m.

1833 m.

1841 m.

1865 m.*^[1]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

431

646

1 026

2 059

1 018

1 070

1975 m.^[7]

1979 m.^sur.

1984 m.^[8]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

-

1 217

1 427

1 395

1 536

1 599

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai kurių duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti.

Žymūs žmonės

Gimė

Antanas Barasa, verslo, politinis bei visuomenės veikėjas.
Nijolė Daugėlienė, agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Irena Daujotaitė, kraštovaizdžio architektė.
Zina Jockutė-Martinaitienė, dailininkė tekstilininkė, tapytoja.
Jūratė Laučiūtė, kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Nelė Mazalaitė, rašytoja.
Romualdas Mišeikis, Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Juozapas Paulauskas, liaudies meistras, knygnešys.
Mindaugas Rojus, dainininkas.
Aleksandras Vinkus, tautodailininkas grafikas
Aleksandras Vitkauskas, teatro režisierius, aktorius.
Ona Vitkauskytė, lietuviškų atvirukų leidėja;
Dovydas Volfsonas, sionizmo veikėjas.

Gyveno

Marijonas Daujotas, miškininkas, Skuodo (nuo 1930 m. – Kretingos) miškų urėdas, 1922–1927, 1930–1931 m.
Kazys Eitutavičius, kunigas, lietuviškos spaudos platintojas.
Augustinas Gaudutis, savivaldybininkas, Rainių kankinys, 1938–1940 m.
Mykolas Karosas, kunigas, lietuviškos spaudos platintojas, 1901 m.
Mykolas Rauchas, pedagogas, kraštotyrininkas, 1925–1939 m.
Jonas Šimkus, rašytojas ir žurnalistas, nuo 1923 m.
Mykolas Šiuipys, kunigas, knygnešys, 1866–1867 m.
Fabijonas Šulcas, pedagogas, dailininkas, 1945–1984 m.
Jurgis Valašinskas, kunigas, 1864 m. Sibiro tremtinys.