Lietuvių katalikų blaivybės draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvių katalikų blaivybės draugijakatalikiška organizacija, įkurta 1908 m. balandžio 4 d. Kaune. Didžiausias draugijos dėmesys buvo kreipiamas į tautos blaivinimo reikalus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji katalikų organizuoti sambūriai Lietuvoje buvo bažnytinės brolijos, įsteigtos prie kai kurių bažnyčių dar Vytauto laikais. Tarp Lietuvoje veikusių brolijų pažymėtina vyskupo Motiejaus Valančiaus Žemaičių vyskupijoje išplatinta Blaivybės brolija, pasiekusi ne tik gretimas Vilniaus ir Gardino gubernijas, bet ir tolimesnes Rusijos vietas. Blaivybės brolijos nariai turėjo susilaikyti nuo svaigalų vartojimo, duodami priesaiką bažnyčioje.

1860 m. Kauno, Vilniaus ir Gardino gubernijose daugiau kaip pusė katalikų priklausė blaivybės brolijai, o Kauno gubernijoje net 83 % katalikų nevartojo svaigalų. Vyskupo M. Valančiaus platinamas ir palaikomas krašto blaivinimas kėlė žmonių religinį, dorovinį ir ekonominį gyvenimą. Rusų valdžia įžiūrėjusi vyskupo Valančiaus veikloje pavojų jos siekiamiems tikslams, 1859 m. uždraudė skelbti blaivybę, o 1864 m. Michailas Muravjovas uždarė visas brolijas.

Dar neišnykusi vyskupo M. Valančiaus skleistoji blaivybės idėja buvo atgaivinta 1908 m. Kaune įsteigus Lietuvių katalikų blaivybės draugiją. 1919 m. draugija buvo atgaivinta prie Katalikų veikimo centro. Prie Katalikų veikimo centro buvo įsteigta blaivybės žinyba. 1931 m. draugija turėjo 169 skyrius su apie 16 tūkst. narių. 1933 m. draugija sukvietė Kaune pirmąjį Lietuvos priešalkoholinį kongresą.

Vaikams 1921 m. buvo įsteigta Angelo Sargo sąjunga, globojama Lietuvių katalikų blaivybės draugijos. Jos tikslas buvo 7-15 m. amžiaus vaikams įdiegti tvirtą tikėjimą, tėvynės meilę, dorus papročius, blaivybės jausmą. Sąjunga turėjo padalinius visose parapijose, jai priklausė apie 60 tūkst. narių.

Jaunimą telkė „Pavasario“ sąjunga, plėtojusi religinio, tautinio, visuomeninio ir kultūrinio pobūdžio veiklą; apie 8000 „Pavasario” sąjungos narių priklausė Blaivybės sekcijoms. Vytauto Didžiojo universitete veikė atskira Studentų ateitininkų abstinentų korporacija „Narsa”. 46-iose moksleivių kuopose buvo blaivybės sekcijos.