Pereiti prie turinio

Elena Apolonija Masalskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elena Apolonija Masalskaitė
lenk. Helena Apolonia Massalska
Masalskiai
Masalskių herbas
Masalskių herbas
Gimė 1763 m. vasario 9 d.
Mirė 1815 m. spalio 15 d. (52 metai)
Paryžius
Tėvas Juozapas Adrijonas Masalskis
Motina Antanina Radvilaitė
Sutuoktinis (-ė) Karolis Juozapas Emanuelis de Ligne,
Vincentas Potockis
Vaikai I santuokos:
Sidonija Pranciška de Ligne
II santuokos:
Aleksas Potockis,
Vincentas Potockis,
Elena Potockaitė
Vikiteka Elena Apolonija Masalskaitė

Elena Apolonija Masalskaitė - de Ligne - Potockienė (lenk. Helena Apolonia z Massalskich de Ligne - Potocka, 1763 m. vasario 9 d. – 1815 m. spalio 9 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikė, memuaristė.

Elena Apolonija Masalskaitė jaunystėje

Kunigaikštytė, kilusi iš rusų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Masalskių giminės. Tėvas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės generolas leitenantas, Lietuvos dvaro paiždininkis Juozapas Adrijonas Masalskis (apie 17261765 m.), motina – Antanina Radvilaitė (17301764 m.). Brolis – Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės generolas Ksaveras Pranciškus Masalskis (17451788 m.)

Tėvui anksti mirus, ja rūpinosi dėdė, Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Užaugo Prancūzijoje, išlaikoma Abbaye-aux-Bois vienuolyno. Ištekėjusi gyveno Paryžiuje, Briuselyje, Vienoje. Palikusi vyrą ir dukrą, 1788 m. išvyko į Varšuvą, kurioje susipažino su Lenkijos karalystės pakamariu Vincentu Potockiu (17401825 m.). Vyrui 1792 m. mirus, išardė pirmąją V. Potockio santuoką ir ištekėjo už jo. Gyveno Potockių Kovaliuvkos dvare (Braclavo vaivadija), Sankt Peterburge, Broduose (Vakarų Ukraina), vėliau grįžo į Paryžių. Rašė dienoraščius ir prisiminimus, kurie XIX a. pab. Paryžiuje buvo publikuoti.

Santuokas
Vaikai
Iš I santuokos
Iš II santuokos

1795 m. kovo 28 d. jai buvo perduota Telšių apskrityje buvusi dėdės Ignoto Jokūbo Masalskio Plungės ekonomija su Darbėnų, Grūšlaukės, Kretingos, Palangos, Plungės dvarais ir Tarvydų kaimu.[1] Darbėnų ir Palangos dvarus, vykdydama dėdės testamentą, perleido pusbroliui, tetos Kotrynos Masalskytės-Niesiolovskos sūnui, generolui Pranciškui Ksaverui Niesiolovskiui, o Kretingos, Grūšlaukės, Plungės dvarus ir Tarvydų kaimą užrašė vyrui V. Potockiui.[2]

  1. Algimantas Miškinis. Darbėnai. - Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - Vilnius, 1981. - T. 4. - P. 49, 51, 122
  2. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. - F. 1029, b. 225, 226; f. 12, b. 125