Dovydas Volfsonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Dovydas Volfsonas
Wolffsohn David.jpg
Prieš 1914 metus
Gimė: 1856 m. spalio 9 d.
Darbėnai, Rusijos imperija
Mirė: 1914 m. rugsėjo 15 d. (57 metai)
Bad Homburgas, Vokietijos imperija
Tėvas: Isaac Wolffsohn
Veikla: Verslininkas, sionistas, visuomenės veikėjas
Commons-logo.svg Vikiteka: Dovydas VolfsonasVikiteka

Dovydas Volfsonas (angl. David Wolffsohn; 1856 m. spalio 9 d. Darbėnuose, Rusijos imperija – 1914 m. rugsėjo 15 d. Bad Homburge, Vokietijos imperija) – Lietuvos žydų kilmės verslininkas, sionizmo veikėjas, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1856 m. spalio 9 d. Darbėnuose religingų tėvų šeimoje. 1872 m. tėvai išsiuntė sūnų į Vokietijos imperiją, kad išvengtų sūnaus karinės tarnybos Rusijos imperijos kariuomenėje. D. Volfsonas apsigyveno Klaipėdoje, kur sutikęs rabiną Isaac Rülf tapo jo mokiniu. Rabinas mokino jaunąjį mokinį vokiečių kalbos ir matematikos bei įtraukė į sionistinę veiklą. Baigęs mokslus D. Volfsonas tapo prekybininku ir daug keliavo po Vokietijos imperiją, kur vienos kelionės metu susipažino su rabinu Aronu Gordonu ir iš kurio pasisėmė daug sionistinių idėjų. Nuo 1888 m. Kelne vertėsi urmine miško medžiagų prekyba. 1894 m. organizavo sionistų Chovevej Cion būrelį. 1896 m. susipažinęs su sionistų lyderiu Teodoru Hercliu, D. Volfsonas tapo artimiausiu jo patarėju ir bičiuliu. Per pirmąjį sionistų kongresą D. Volfsono siūlymu buvo sukurta sionistų kongreso, vėliau ir sionistų sąjūdžio vėliava, kurios spalvos buvo parinktos pagal taleso, kuriuo religingi žydai apsigaubia melsdamiesi, spalvas – balta ir mėlyna, su Magen David – karaliaus Dovydo – skydu.[1]

1898 m. Volfsonas lydėjo Herclį į susitikimą su imperatoriumi Vilhelmu II Jeruzalėje, taip pat kelionėse į Turkiją. 1904 m. mirus T. Hercliui šis paskyrė Volfsoną savo vaikų globėju. 1905 m. vykusiame sionistų kongrese Volfsonas pasiekė, kad būtų priimta programa, pagrįsta T. Herclio idėja dėl žydų kėlimosi į Palestiną proceso plėtros. 1905 m. D. Volfsonas buvo išrinktas pasaulinės sionistų organizacijos viceprezidentu, o 1907 m. prezidentu, kuriuo buvo iki 1911 metų.

Jis aktyviai dalyvavo kuriant Pasaulio sionistų kongresą, buvo jo vėliavos, vėliau tapusios Izraelio valstybine vėliava, autorius, taip pat daugelio projektų, palikusių žymų pėdsaką Izraelio istorijoje, iniciatorius. D. Volfsonas pasiūlė kongreso dalyvių nario mokesčius vadinti šekeliais. Pavadinimas prigijo ir vėliau tapo Izraelio piniginiu vienetu - Izraelio naujasis šekelis. Būdamas stambus verslininkas, D. Volfsonas tvarkė Pasaulio sionistų kongreso finansus, buvo vienas iš Žydų Palestinos kolonizavimo banko steigėjų ir ilgametis jo vadovas. Taip pat D. Volfsono sionistinio judėjimo valdymo metais Jafoje (dabartinis Tel Avivo priemiestis) atidarytas pasaulio sionistų organizacijos biuras, kuris skatino žydų nausėdijų kūrimąsi. Buvo taip pat suteikta pagalba jau gyvenusiems Jafoje žydams išeiti į šalia plytinčias pajūrio smėlio kopas ir pradėti statyti savo miestą – Tel Avivą. D. Volfsono lėšomis Jeruzalėje pastatytos Nacionalinė ir Hebrajų universiteto bibliotekos. Mirė 1914 m. rugsėjo 15 d. Bad Homburge. 1952 m. jo palaikai palaidoti greta Teodoro Herclio kapo Jeruzalės Herclio kalno kapinėse.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Abraham Robinsohn, David Wolffsohn, Berlin 1921
  • E. B. Cohn, David Wolffsohn, 1989

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]