Mindaugas Rojus
| Mindaugas Rojus | |
 Mindaugas Rojus – 2010 m. rugpjūčio 28 d. Nidoje, renginyje „Romantikos vakaras“. | |
| Biografija | |
|---|---|
| Pilnas vardas | Mindaugas Rojus |
| Gimė | 1981 m. sausio 24 d. |
| Kilmė |  Lietuva, Darbėnai [1] (Kretingos raj.) |
| Žanrai | opera, operetė, miuziklas, klasikinė muzika |
| Kūrinių kalbos | lietuvių, italų, rusų, anglų, lotynų |
| Veikla | dainininkas |
| Instrumentai | vokalas, fortepijonas |
| Aktyvumo metai | 2006–dabar |
| Susijusi veikla | Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras |
Mindaugas Rojus (g. 1981 m. sausio 24 d. Darbėnuose, Kretingos raj.) – Lietuvos operos dainininkas (tenoras / baritonas), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas, sceninio dueto „Žemaitijos perlai“ narys, LRT muzikinio projekto „Triumfo arka“ pusfinalininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Kretingos raj., Darbėnuose, turi seserį Sandrą. Baigė Darbėnų vidurinę mokyklą. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje studijavo chorinį dirigavimą (dėst. A. Purlienė) ir solinį dainavimą (dėst. V. Balsytė). 2001–2002 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos parengiamosiose studijose (prof. V. Prudnikovo klasėje). Nuo 2004 m. studijavo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedroje (dėst. M. Gylys, E. Kaniava), baigė magistrantūrą.
Į parengiamąsias LMTA studijas priimtas ir vienerius metus prof. V. Prudnikovo mokintas kaip tenoras, [2] vėliau Klaipėdos universitete prof. E. Kaniavos solistas buvo mokomas kaip baritonas ir Klaipėdos muzikiniame teatre vaidino šio balso tipui skirtas roles. 2010 m. solistas koncertuose ėmė atlikti tenoro partijas ir imtas lyginti tembru bei karjeros posūkiu su Placido Domingo, [3] kuris taip pat karjeros pradžioje išgarsėjo kaip baritonas, o vėliau patapo tenoru.
Su Klaipėdos muzikinio teatro balerina Viktorija Gulnickaja turi sūnų Augustiną Rojų (g. 2010 m. birželio 9 d.). Gyvena Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje.
Sceninė ir koncertinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m., laimėjęs Eugenijaus Onegino vaidmens atrankos konkursą, iš karto buvo pakviestas dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame yra vienas pagrindinių solistų.[4] Per 5 metus sukūrė daugiau nei 20 vaidmenų:
- Oneginas – Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“
- Žermonas – Giuseppe Verdi operoje „Traviata“
- Aristidas – Paul Abraham operetėje „Balius Savojoje“
- Ridikėlis – Antano Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka“
- Ipshaimas – Johann Strauss operetėje „Vienos kraujas“ [5]
- Brolis – Vidmanto Bartulio operoje „Aušrinė“
- Žmogus su karve – Vladimiro Konstantinovo operoje vaikams „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ pagal Sigito Gedos pjesę, Hans Christian Andersen pasakos motyvais
- Džeikas – muzikinėje dramoje „Aistrų šėlsmas“ pagal George Gershwin operą „Porgis ir Besė“
- Pelėjas – operos skaitymuose „Pelėjas ir Melisanda“ pagal Claude Debussy muziką ir Maurice Maeterlinck pjesę
- Juozelis – Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“ (pagal A. Vienuolio „Paskenduolę“)
- Pjeras – Jurgio Gaižausko operoje „Buratinas“
- Herstvudas – Raimonds Pauls miuzikle „Sesuo Kerė“
- Henrikas – Johann Strauss operetėje „Šikšnosparnis“ [6]
- Vaikinas – Audronės Žigaitytės operoje–fantasmagorijoje „Frank‘Einstainas – XXI amžius“
- Febas – Zigmars Liepinš operoje–melodramoje „Paryžiaus katedra“ pagal V. Hugo romaną
- Fiorelas – Gioachino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“
- Ronsdorfas – Imre Kalman operetėje „Čardašo karalienė“
- Perčikas – Jerry Bock miuzikle „Smuikininkas ant stogo“
- Enėjas – Henry Purcell operoje „Didonė ir Enėjas“
- Džanis Skikis – Giacomo Puccini operoje „Džanis Skikis“
Baritono partijos kituose veikaluose:
- Gabriel Faure gedulingose mišiose „Requiem“ baritonui, sopranui ir chorui
- Carl Orff sceninėje kantatoje „Carmina Burana“ tenorui, baritonui, sopranui ir chorui
Taip pat: choreografiniame spektaklyje „Štrausiana“ pagal J. Strauss muziką, šokio spektaklyje „Skinsiu raudoną rožę...“ pagal A. Raudonikio dainas, teatralizuotame šventiniame koncerte „Meilės giesmių tramvajus“ pagal J. Strauss, F. Lehar, A. L. Webber, R. Pauls ir kt. autorių populiariausias operetes ir miuziklus, kompozitorių M. de Falla, J. Gimenez, J. Guerrer, E. Granados, R. Korsakov, M. Ravel ir kt. simfoninių bei vokalinių kūrinių koncerte „Sveika, Ispanija!“, koncertavo renginiuose: XIV–asis tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, Žvejų šventė, „Jūros šventė 2011“ atidarymo koncerte ir kt.
Su Klaipėdos muzikinio teatro soliste, sopranu Loreta Rameliene koncertuoja kaip sceninis duetas „Žemaitijos perlai“, kurių programoje – populiarioji klasika ir estradinės dainos. Bendradarbiauja su Kretingos meno mokyklos kolektyvu „Lyra“, su kuriuo 2004 m. išleido albumą.
Koncertavo Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Italijoje, Vokietijoje, dalyvavo konkursuose (Jūrmalos, tarptautiniame Belvederės solistų konkurse ir kt.).
Kiti projektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. rugsėjo – gruodžio mėn. dalyvavo LTV ir LTV World rodomame muzikiniame projekte – operos dainininkų konkurse „Triumfo arka“, [7][8] buvo vienas iš žiūrovų labiausiai palaikomų dalyvių [9] ir vienintelis iš vyrų solistų pasiekė projekto pusfinalį, užėmęs 5–ą vietą. II–ojo turo antroje laidoje (spalio 10 d.), atlikęs Misterio Ikso ariją „Spindi arenoj jūra šviesų (Zwei Märchenaugen)“ iš I. Kálmán operetės „Cirko princesė“, tapo savaitės lyderiu.[10] Taip pat atliko kūrinius: Ūdrio dainą „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“ iš V. Klovos operos „Pilėnai“, Kserkso ariją „Ombra Mai Fu“ iš G. F. Handel operos „Kserksas“, Don Kichoto ariją „Gyvent nemirtinga svaja (The Impossible Dream)“ iš M. Leigh miuziklo „Žmogus iš La Mančos“, Žermono ariją „Užmiršai tėvų namus (Di Provenza il Mar, il Suol)“ iš G. Verdi operos „Traviata“, Jeleckio ariją „Я вас люблю“ iš P. Čaikovskio operos „Pikų dama“ ir kt. Per laidos mediumą gavo apdovanojimą „Žvilgsnio“ nominacijoje.
2011 m. kovo mėn. kartu su Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupe pasirodė LNK projekte „Lietuvos supermiestas“, [11] kurioje atstovavo Klaipėdą. Muzikinėje rungtyje atlikęs tango ištrauką „Pirmoji puokštė“ iš spektaklio „Skinsiu raudoną rožę...“ pagal A. Raudonikio muziką, Klaipėdai pelnė maksimalų balų skaičių, o gegužės mėn. kartu su sopranu Rita Petrauskaite bei Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupe atliko A. Raudonikio dainą „Krantų gėlė“ šios laidos finale, kuriame Klaipėda tapo nugalėtoja.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Respublikinio jaunųjų vokalistų konkurso „Vox Rotary“ (2009 m.) [12] bei J. Augaitytės premijos laimėtojas, taip pat Tarptautinio Imre Kálmán vardo operetės konkurso diplomantas (Maskva, 2008 m.), kuriame buvo apdovanotas ir specialiuoju prizu už geriausią J. Strausso kūrinio interpretaciją.[13]
2009 m. už kunigaikščio Ipshaimo vaidmenį nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.
Diskografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2004 m. – „Kartu“ (su „Lyra“).
- 2009 m. – Giedrius Kuprevičius. Miuziklas „Veronika“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Juozelio partijos kūriniuose: Lietuviškas bliuzas „Oi, eisim, eisim, mes čia nebūsim“, „Veronika, Veronika!“ (Juozelis ir Veronika), „Ant kalno rugiai“ (Veronika, Juozelis, Veronikos motina–dvasia, Žiniuonė ir Žąsioganė) bei „Kiek ramybės aplink...“ (Veronikos motina–dvasia, Juozelis, Kunigėlis, Veronika ir choras).
- 2010 m. išleistame CD/DVD „Triumfo arka. Auksiniai balsai II“ – M. Rojaus atlikti kūriniai: Husarų daina iš I. Kálmán operetės „Cirko princesė“ bei A. Califano ir E. Cannio neapolietiška daina „O Surdato ʻNnammurato / Įsimylėjęs kareivis“.
- 2011 m. įdainavo oficialų Šventosios himną „Šventas krantas“, [14][15] kurio tekstą sukūrė žinoma rašytoja ir poetė Vidmantė Jasukaitytė, taip pat su sopranu Rita Petrauskaite įrašė garsaus tenoro Andrea Bocelli repertuaro kūrinį „Canto della Terra“ – „Daina Žemei“. Darbuojasi prie būsimo naujo albumo įrašų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ www.15min.lt Kur yra rojus?
- ↑ www.pajurionaujienos.com Antrasis darbėniškio sezonas Klaipėdos muzikiniame teatre
- ↑ www.15min.lt Dirigentas N.Vaicis: M.Rojaus tembras panašus į Domingo
- ↑ www.ve.lt M. Rojaus interviu
- ↑ www.culture.lt Po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro J. Strausso operetės „Vienos kraujas“ premjeros
- ↑ www.klaipedosmuzikinis.lt Su Mindaugu Rojumi „Šikšnosparnis“ bus kitoks
- ↑ www.ve.lt „Triumfo arkoje“ - ir Klaipėdos talentai
- ↑ www.15min.lt Klaipėdoje trispalvė pakilo himną atliekant M.Rojui
- ↑ www.ve.lt M. Rojus: "Kad tik nesusirgčiau..."
- ↑ www.delfi.lt „Triumfo arkoje“ pirmauja Mindaugas Rojus Archyvuota kopija 2009-10-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ www.lrytas.lt Apie LNK laidą „Lietuvos supermiestas“[neveikianti nuoroda]
- ↑ www.klaipeda.diena.lt Išrinkti talentingiausi solistai
- ↑ www.durys.daily.lt Laimėti nesutrukdė net alkis[neveikianti nuoroda]
- ↑ www.music.lt Šventosios himną įrašė operos solistas Mindaugas Rojus
- ↑ www.vakarinepalanga.lt Šventosios himnas – lietuviškų dainų paradų viršūnėse Archyvuota kopija 2014-01-16 iš Wayback Machine projekto.
