Parmos hercogystė

	it. Ducato di Parma e Piacenza' ; Parmos ir Pjačencos hercogystė
	Šventosios Romos imperijos hercogystė
vėliava	herbas
	Location of Parmos hercogystė
Sostinė	Parma
Kalbos	italų
Valdymo forma	Monarchija
	hercogas
1545-1547	Pier Luigi Farnese (pirmas)
	pretendentai į hercogystę
nuo 1977	Burbonai
Istorija
- Atskyrimas nuo Milano hercogystės	1545 m., 1545
- Italijos suvienijimas	1859 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Parmos hercogystė, Parmos ir Pjačencos hercogystė – istorinė hercogystė Šiaurės Italijoje, kurios sostinė buvo Parma.

Parmos hercogystė buvo įkurta 1545 m. atskyrus pietinę Milano hercogystės dalį (piečiau Po upės). Ji buvo skirta popiežiaus Pauliaus III pavainikiui sūnui Pjerui Luidžiui Farnezei (Pier Luigi Farnese).

1556 m. antrasis hercogas Otavijas Farnezė (Ottavio Farnese) gavo valdyti ir Pjačencos miestą. Nuo tada pilnas hercogystės pavadinimas buvo Parmos ir Pjačencos hercogystė.

Farnezių giminė valdė iki 1731 m., kai ji išnyko. Tuo metu hercogiją paveldėjo jaunasis Ispanijos karaliaus sūnus Don Karlas (vėliau tapęs Ispanijos karaliumi Karoliu III), kurio motina buvo Elžbieta Farnezė. Jis valdė iki Lenkijos įpėdinystės karo pabaigos 1735 m. Tuomet Parmos hercogystė buvo perleista imperatoriui Karoliui VI mainais į Dviejų Sicilijų karalystę.

Habsburgai Parmos hercogystę valdė iki antrosios Aacheno taikos sudarymo 1748 m. Tuo metu hercogystę atgavo Burbonai – Don Karlo jaunesnysis brolis Don Filipas, kuris tapo Parmos hercogu Filipu I. Jis yra Parmos Burbonų giminės pradininkas.

1796 m. hercogiją okupavo Napoleono kariuomenė. Pagal 1801 m. Aranchuezo sutartį hercogas Ferdinandas perleido hercogystę Napoleonui. Buvusios hercogijos žemės iki 1802 m. buvo įjungtos į Cizalpinės respublikos sudėtį, 1802–1805 m. – Italijos respublikos dalis, 1805–1808 m. – Italijos karalystės dalis. 1808 m. Prancūzijos imperija jas aneksavo ir jos tapo Taro departamento dalimi.

1814 m. hercogystė buvo atstatyta atiduodant ją valdyti Napoleono žmonai Marijai Luizai (iš Habsburgų). Tuo metu hercogystė buvo pavadinta Parmos, Pjačencos ir Guastalos hercogystė, šis pavadinimas naudotas iki hercogystės visiško panaikinimo.

1847 m. hercogė Marija Luiza mirė, ir hercogystė atiteko Parmos Burbonams, kurie iki tol valdė mažą Lukos hercogystę. Burbonai valdė iki 1859 m., kai juos nuvertė revoliucija, kilusi po Sardinijos karalystės pergalės kare su Austrija.

Parmos, Pjačencos ir Guastalos hercogystė bei Lukos hercogystė susijungė didžiąją Toskanos hercogyste ir Modenos hercogyste, taip 1859 m. susikūrė Jungtinės Centrinės Italijos provincijos, kurias 1860 m. aneksavo Sardinijos karalystė.

Burbonai iki šiol skelbiasi turintys teises į Parmos hercogų titulą. Karlosas Hugas (Carlos–Hugo) nuo 1977 m. skelbiasi turintis teisę į hercogo titulą.

Parmos hercogystės herbas valdant Marijai Luizai (Maria Luigia; 1816 - 1847)
Parmos hercogystės moneta

Vikiteka: Parmos hercogystė – vaizdinė ir garsinė medžiaga