Lužica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vokietijos istorinis regionas:
Lausitz / Łužica
Cottbus 07-2017 img23 Altmarkt.jpg
Šalis pietinis Brandenburgas
Tautos sorbai > vokiečiai
Miestai Kotbusas, Budyšinas
Vokietija.png

Lužica (kitaip: Laužica, Luzatija) – teritorija rytų Vokietijoje, gyvenama sorbų, polabų genčių palikuonių. Lužica skirstama į dvi dalis – Aukštutinę Lužicą (sostinė Budyšinas) ir Žemutinę Lužicą (sostinė Kotbusas, sorb. Chośebuz). Dalis istorinės Lužicos nuo Antrojo pasaulio karo yra Lenkijoje (Žarų miestas ir jo apylinkės).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neisės krantas (Giorlicas)

Aukštutinėje Lužicoje nuo V amžiaus gyveno milčanai, Žemutinėje Lužicoje – lužitėnai. XI amžiuje teritoriją į rytus nuo Elbės užkariavo vokiečiai. Liuksemburgiečiams perėmus Bohemijos karūną, Lužica priklausė Čekijai (nuo 1620 m. Čekijos ribose Austrijai), nuo 1635 m. – Saksonijai ir Prūsijai. Trikampyje tarp Kamenco, Budyšino ir Vojerecų miestų dar plačiai šnekama aukštutinių sorbų kalba, o žemutinių sorbų kalba, dar vartojama senesnių žmonių Šprėvalde, yra beišnykstanti.


Commons-logo.svg

Vikiteka