Vienuolynas
Vienuolynas (pagal gr. μοναστήριον = monastērion – „vienuolynas“, iš gr. μόνος = monos – „vienas“) – sakralinių, gyvenamųjų ir ūkinių statinių, kuriuose gyvena, dirba, meldžiasi vienuoliai, visuma. Vienuolynu taip pat vadinama vienuolių bendruomenė, vienuolijos mažiausias organizacinis struktūrinis vienetas, juos turi daugelis religijų – budizmas, džainizmas, islamas, katalikybė, stačiatikybė.[1] Yra ekumeninių vienuolynų (pvz., Tezė Prancūzijoje). Tai pagrindinė įvairių vienuolių ordinų religinio ir ūkinio gyvenimo organizacinė forma.[2][3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rytų Azijoje vienuolynai ėmė kurtis I tūkstantmečio pr. m. e. 2-ojoje pusėje. VI–X a. Europoje susiklostė katalikų vienuolynų statybos tradicija, pagal kurią architektūrinį kompleksą dažniausiai sudarė bažnyčia, kluatras su kapitulos sale, refektorijus, dormitorijus, celės, špitolė, skriptoriumas, vienuolyno mokykla, ūkiniai pastatai. Įtvirtinti vienuolynai (pvz., konventinė pilis) daugiausia statyti Viduramžiais. Pastatų architektūra priklausė nuo vienuolijos regulos ir statybos laikotarpio stiliaus.[4]
Krikščionybėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Katalikų vienuolynui vadovauja vienuolyno vyresnysis (moterų – vyresnioji), vienoje valstybėje veikiantys tam tikros vienuolijos vienuolynai sudaro autonominę provinciją, kurią valdo provincijolas, pavaldus tos vienuolijos generolui, šis – popiežiui. Stačiatikių ir Rytų apeigų katalikų vienuolynai yra autonomiški, valdomi archimandrito, kuris yra pavaldus tik vyskupui. Didieji stačiatikių vyrų vienuolynai – lauros pavaldūs tik patriarchui.
Katalikų vienuolyno sudėtinės dalys – klauzūra, dormitorijus (miegojimui skirtos patalpos), celės, refektorijus, koplyčia, kai kur – skriptoriumas, vienuolyno biblioteka.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje dauguma vienuolynų priklausė ir priklauso katalikams. Daugiausia jie statyti baroko epochoje. Carmečiu po 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimų daug vienuolynų uždaryta, kai kur įkurti kalėjimai, kareivinės, sandėliai. Sovietmečiu visi katalikų vienuolynai uždaryti, juose įkurti muziejai, ligoninės, aukštosios mokyklos. Atgavus Nepriklausomybę, vienuolynai pradėti grąžinti katalikams.[4]
Žymesni vienuolynų kompleksai Lietuvoje: Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas, Pažaislio bažnyčios ir Pažaislio vienuolyno ansamblis, Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė ir vienuolynas, Vilniaus šv. Teresės bažnyčia ir vienuolynas, Tytuvėnų bažnyčia ir bernardinų vienuolynas.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vienuolynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-11-13).
- ↑ Vienuolynas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 741 psl.
- ↑ Vienuolynas. Zodis.eu (tikrinta 2025-11-13).
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Vienuolynas (1). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-11-13).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vienuolynai Lietuvoje Archyvuota kopija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.
- Vienuolynai Lietuvos arkivyskupijose: