Pereiti prie turinio

Britų imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Britų Imperija)
Britų imperija
British Empire
      
Kairėje: Didžiosios Britanijos vėliava (1707–1801)
Dešinėje: Jungtinės Karalystės vėliava (nuo 1801)

Britų imperija didžiausio išsiplėtimo metu
Laikotarpis1707–1997 m.
MetropolijaJungtinė Karalystė
Svarbiausi regionaiŠiaurės Amerika, Afrika, Pietų Azija, Pietryčių Azija, Pietvakarių Azija, Australija, Okeanija
Likusios kolonijosBritų užjūrio teritorijos
Animuotas Britų imperijos žemėlapis (1492-2007 m.)

Britų imperija (angl. British Empire) – didžiausia visų laikų pasaulio imperija, klestėjusi nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio.[1] 1921 m. joje gyveno ~458 mln. gyventojų (ketvirtis tuometinės Žemės populiacijos), plotas siekė 33 mln. km². Britų imperija driekėsi visuose žemynuose, todėl buvo sakoma, kad joje „niekad nenusileidžia saulė“. Savo klestėjimo viršūnę pasiekė karalienės Viktorijos valdymo metu. Britų imperijos kolonijos buvo Australija, Kanada, JAV (iki 1776 m.), beveik visa pietinė Afrika, Indija, Karibų jūros regionas, Okeanija, Pietryčių Azija. Dabar daugelis buvusių kolonijų priklauso Britų Sandraugai.

Dėl britų imperializmo buvusiose kolonijose išplito anglų kalba, britiška teisė, švietimas, matavimo sistema.

Britų imperijos kolonijinis augimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po to, kai baigėsi Šimtametis karas, Anglija ieškojo naujų žemių ir prekybinių kelių. K. Kolumbui 1492 m. atradus Amerikos krantus, 1497 m. Anglijos karalius Henrikas VII išsiuntė Giovanni Caboto vadovaujamą ekspediciją ieškoti prekybinių kelių į Aziją. Dėl netrukus Anglijoje prasidėjusios reformacijos, tolimesnės prekybos kelių paieškos sustojo. Valdant karalienei Elžbietai I augo Anglijos nesutarimai su Ispanija. Abi šalys ėmė varžytis dėl naujų žemių. Anglijos valdžia leido kaperiams F. Dreikui, John Hawkins ir kitiems naudoti karo laivus grobti priešo prekybinius laivus, kurie tuo metu vertėsi piratavimu, vergų prekyba.

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Metai Istorija
1588 Ispanų „Nenugalimosios armados“ sutriuškinimas.
1651 Kromvelio navigacijos aktas. Jis nustatė, kad tik anglų laivynas turi teisę palaikyti ryšius tarp Anglijos ir britų kolonijų, o trečiųjų šalių prekės į Angliją gali būti įvežamos tik anglų laivais. Panaikintas 1849 m. Anglijai perėjus prie laisvosios prekybos.
Hesseno landgrafas su anglų laivų pagalba užima Gibraltarą. 1713–1714 m. Utrechto taikos sutartimi Ispanija perleido britams Gibraltarą ir suteikė teisę britų pirkliams aprūpinti Ispanijos kolonijas vergais (Assiento sutartis). 1808 m. anglų parlamentas galutiniai uždraudžia prekybą vergais.
1800 Užimama Malta ir per eilę metų paverčiama britų laivyno atsparos tašku.
1921 Nepriklausoma Airija tampa dominija.
Metai Istorija
1600 Įsteigiama anglų Rytų Indijos (Ost-Indijos) kompanija: „Nacijos garbei, žmonių turtėjimui, verslais besiverčiančių pavaldinių paskatinimui ir laivininkystės plėtrai“.
1639 Užimamas Madrasas (Madras) Indijoje.
1661 Įgyjamas Bombėjus (Bombey) Indijoje.
1696 Įgyjama Kalkuta Indijoje.
1752 Britai nugali prancūzus prie Archinopolio Indijoje. Prancūzų įtakos pabaiga.
1757 Britų generolas Clive nugali maharadžą Surajah Dowlah prie Plassey. Prasideda Indijos teritorijos valdymas.
1765 Užkariaujama Bengalija
1784 Išleidžiamas Rytų Indijos įstatymas.
1795 Užkariaujamas Malakos pusiasalis ir Ceilonas.
1819 Įsteigiamas Singapūras.
1826 Britams atitenka Asamas.
1839 Užimamas Adenas Arabijos pusiasalyje.
1841 Užimamas Honkongas Kinijoje.
1849 Britams atitenka Pendžabas.
1852 Užkariaujamas Jangonas (pavadinamas Rangūnu) Mianmare.
1857–1858 Sipajų sukilimas Indijoje.
1858 Panaikinama anglų Rytų Indijos kompanija.
1877 Rytų Indija paverčiama karalyste, valdoma Anglijos karaliaus.
1878 Britai ima valdyti Kiprą.
1886 Užkariaujamas visas Mianmaras tampa Birma.
1888 Britams atitenka Šiaurės Borneo.
1898 Išsinuomojamas Weihaiwei pusiasalis prie Honkongo.
1909 Išplečiami Svetimšalių kvartalai (Straits Setlements) Kinijoje.
1914 Britams atitenka Kipras.
1919 Britams atitenka Palestina, Transjordanija ir Irakas kaip Tautų Sąjungos mandatai.
Metai Istorija
1618 britai įsitvirtina prie Gambijos upės.
1651 Užimama šv. Elenos sala.
1661–1684 britai valdo Tanžerą
1667 britams atitenka Aukso Krantas.
1783 britamas atitenka Senegambija.
1806 Užimamas Kapštatas – Kapo kolonija.
1808 britų kolonija tampa Siera Leonė.
1814 britams atitenka Maurikijaus sala.
1836–1837 britų karas su būrais.
1838 Britams atitenka Natalis. Išstumti būrai įkuria Transvalio ir Oranžo upės respublikas.
1850 Išperkama danų nuosavybės prie Aukso Kranto.
1852–1854 Pripažįstama būrų respublikų nepriklausomybė ir nustatomos sienos su jomis Pietų Afrikoje.
1861 Britamas atitenka Lagosas (Nigerija).
1867 Pietų Afrikoje atrandami deimantai.
1877–1881 Pirmasis būrų valstybių valdymas.
1882 Užimamas Egiptas.
1884 Užimamas Somalis.
1886 Britams atitenka Bečuanalendas (dab. Botsvana)
1888 Britų Rytų Afrikos kompanijos sutartis.
1889 Britų Pietų Afrikos kompanijos sutartis.
1890 Helgolando sala iškeičiama į Zanzibarą.
1894 Ugandos protektoratas.
1899–1902 Būrų karas: galutinis būrų valstybių – Oranžo upės respublikos ir Transvalio užėmimas.
1910 Įkuriama Pietų Afrikos Sąjunga.
1914 Egiptas tampa britų protektoratu.
1919 Kamerūno, Togo ir kitų vokiečių Vakarų bei Pietvakarių Afrikos kolonijų perėmimas (Tautų Sąjungos mandatas).

Šiaurės Amerika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Britų kolonizacija Amerikoje.
Metai Istorija
1497 John Cabot atranda Niufaundlendą.
1583 Niufaundlendą pradeda valdyti seras Humphrey Gilbertas.
1607 Įkuriamas Džeimstaunas Virdžinijoje.
1612 Britams atitenka Bermudų salos.
1619 Į Virdžiniją atvežami pirmieji vergai iš Afrikos. Vergų prekybos pradžia.
1620 Naujojo Plimuto įkūrimas.
1624 Virdžinija tampa britų imperijos kolonija.
1630 Bostono Masačiusetse įkūrimas.
1632 Merilendo įkūrimas.
1636 Rodailendo įkūrimas.
1643 Pirmasis Šiaurės Amerikos kolonijų sujungimas.
1663 Karolinos įkūrimas.
1664 Nepaskelbę karo britai užkariauja 1500 gyventojų turintį olandų kolonistų miestą Naująjį Amsterdamą.
1667 Naujasis Amsterdamas atitenka britams ir pavadinamas Naujuoju Jorku – Niujorku. Hudzono įlankos kompanijos įkūrimas.
1681 Pensilvanijos įkūrimas.
1713 Britams atitenka Hudzono įlanka, jiems pripažįstamas Niufaundlendo valdymas.
1732 Džordžijos įkūrimas.
1749 Halifakso įkūrimas.
1763 Britams atitenka Kanada.
1765 Įvedamas žyminis mokestis.
1776 Šiaurės Amerikos kolonijos sudaro sąjungą, pasivadina Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir pasiskelbia nepriklausomomis nuo Britų imperijos.
1783 Anglija pripažįsta JAV nepriklausomybę.
1791 Kanada gauna konstituciją.
1840 Kanada gauna savo vyriausybę.
1855 Niufaundlendas gauna savo vyriausybę.
1867 Kanada virsta dominija.
1868 Panaikinama Hudzono įlankos kompanija.
1870 Sudaroma Manitobos provincija.
1871 Britų Kolumbija prijungiam prie Kanados dominijos.
1923 Kanada reikalauja Arktikos archipelago protektorato.
1933 Niufaundlendas netenka savo vyriausybės.

Pietų Amerika ir Karibų jūros salos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Britų Vest Indijos.

Australija ir Okeanija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Stasys Lukšys. Britanijos imperija (British Empire). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 491-495 psl.
Kolonijinės imperijos
Portugalijos | Ispanijos | Britanijos | Prancūzijos | Nyderlandų | Rusijos | Japonijos | Vokietijos | Italijos | Belgijos | Danijos | Švedijos | Kuršo