Senegambija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis straipsnis – apie istorinį Afrikos regioną. Apie to paties pavadinimo valstybę – žr. Senegambijos konfederacija
Sahelio regionas:
Senegambija
FoutaToro1818.jpg
Šalis: Senegalas, Gambija, Bisau Gvinėja, vakarinė Gvinėja, šiaurės Siera Leonė
Tautos: fulbiai, volofai, džolai, susu, temne ir kt.
Valstybės: Futa Toras, Džolofas, Bambukas, Futa Džalonas ir kt.
Sahelio regionai2.png
Sahelio civilizacijos regionai:
Senegambija (1), Vakarų Sahelis (2), Mosiai (4), Hausalandas (5), Kanem-Bornu (6), Adamava (9), Darfūras (7)

Senegambija – Afrikos (Sahelio civilizacijos) istorinis-kultūrinis regionas, egzistavęs vakariausioje dalyje, prie Atlanto vandenyno. Pavadinimą jam davė dvi didžiausios upės: Senegalas ir Gambija. Pavadinimas paplito XIX a. ir buvo duotas Europos kolonizatorių.

Šiuo metu regione yra šios valstybės: Senegalas, Gambija, Bisau Gvinėja, Gvinėja (vakarinė dalis), Siera Leonė (šiaurinė dalis), nedidelė dalis Mauritanijos (pietvakariai), Malio (vakarinis pakraštys).

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senegambija XIX a. (geltona spalva)

Skirtingai nei dauguma kitų Sahelio civilizacijos regionų, Senegambija geografiškai labai įvairi. Šiaurinėje dalyje yra Sahelio juosta, kuri pereina į Sudano savanas. Nuo Gambijos į pietus driekiasi retmiškiai.

Regioną šiaurėje supa Sacharos dykuma, o pietuose – Gvinėjos džiunglės. Vakaruose jo natūrali riba yra Atlanto vandenynas, kurio pakrantės neretai apaugusios mangrovais. Regiono rytuose – aukštumos (Bambuko kalnai, Futa Džalonas), kurios skiria jį nuo Vakarų Sahelio kultūrinio regiono. Aukštumose prasideda daugybė upių, kurios teka į Atlanto vandenyną. Didžiausios jų – Senegalas, Gambija.

Subregionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senegambijos istorija nėra vieninga, ir regioną sudaro daugybė smulkesnių subregionų, kurie vystėsi atskirai, juose klestėjo skirtingos valstybės. Galima išskirti šiuos pagrindinius subregionus:

  • Futa Toras – šiauriausia regiono sritis Senegalo upės slėnyje (dab. Mauritanijos ir Senegalo teritorijose);
  • Bambukas – aukštumų sritis į pietus nuo Senegalo upės (dab. Senegalo ir Malio teritorijose);
  • Džolofas – pajūrio žemumų sritis šiaurėje (dab. šiaurės vakarų Senegalas);
  • Kaabu – koncentravosi Žebos upės slėnyje (dab. Bisau Gvinėja, pietvakarių Senegalas, pietinė Gambija);
  • Futa Džalonas – aukštumų sritis į pietus nuo Bambuko (dab. vidurio Gvinėja);
  • Romarongas – žemyninė Siera Leonė – etniškai labai įvairi aukštumų sritis į pietus nuo Futa Džalono;
  • Pajūrio tautos – pajūrio žemumų sritys, dažniausiai tropinėje mangrovų zonoje. Svarbesnės vietos gentys buvo džolai (pietinis Senegalas), mandžakai (šiaurinės Bisau Gvinėjos pakrantė), balantai, papeliai (pietinės Bisau Gvinėjos pakrantė), susu (Gvinėjos pakrantė), šerbrai (Siera Leonės pakrantė) ir kt.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji istorija (VIII–XVI a.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietos civilizacija formavosi šiaurinėse srityse, pirmiausia Senegalo upės vidurupyje, kur susikūrė seniausia vietos valstybė – Tekrūras, kuris po Vagadu (Ganos imperijos) žlugimo X–XI a. kurį laiką įgijo didelę galią regione, ir tapo svarbiausiu kultūros skleidėju. Aukso kasyklos Bambuke tuo laikotarpiu regioną darė ypač svarbų.

Nuo XIII a. Tekrūras atiteko Malio imperijai, kuri taip pat užkariavo didelę dalį likusios Senegambijos (Džolofą, Bambuką, Futa Džaloną, Kaabu). Malio imperijos kultūrinėje įtakoje konsolidavosi vietinės tautos, tokios kaip volofai, senarai, džolai, susu. Atskiros Malio imperijos provincijos leido susiformuoti naujiems istoriniams regionams.

Fulbių įsigalėjimas (XV–XIX a.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XV a., Maliui netekus šiaurinių provincijų, jis ypač didelį dėmesį kreipė į vakarines provincijas, kurios įgalino jūrų prekybą: tuo metu pakrantėse pasirodė portugalai, kurie ėme prekiauti su Afrika. XV–XVI a., silpstant Maliui, Senegambijos tautos įkūrė savo nepriklausomas valstybes ir perėmė pajūrio prekybą. Stipriausios tarp jų buvo Džolofas (vėliau suskilęs į atskiras valstybes: Vaalo, Kajorą, Baolį, Salumą ir kt.), Kaabu, Denankė ir kitos.

Denankės, dar vadinamos Didžiąja fulbių valstybe, sustiprėjimas lėmė masines fulbių migracijas Senegambijoje. Fulbiai ilgainiui įsitvirtino ir tapo viešpataujančia jėga. Jų tarpe paplitus fundamentaliojo islamo idėjoms, XVIII a. jiems pavyko sukurti keletą teokratinių valstybių: Futa Džaloną, Futa Torą. Jos tapo svarbiausia regiono jėga per XIX a.

Per visą laikotarpį prekyba su Europa vis stiprėjo: pajūriu ėmė domėtis ne tik portugalai, kurie čia steigė savo prekybinius taškus, bet ir Britų imperija, Prancūzija, įsijungę į konkurencinę kovą XVII a. Vis svarbesnė tapo vergų prekyba.

Kolonizacija ir dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. II pusėje regionas buvo pasidalintas tarp Portugalijos, Britanijos ir Prancūzijos. Tokiu būdu čia suformuotos dabartinių valstybių teritorijos. Prancūzų kontroliuotos teritorijos davė pradžią Senegalui ir Gvinėjai, Britanijos – Gambijai ir Siera Leonei, portugalų – Bisau Gvinėjai.

XX a. II pusėje visos valstybės iškovojo nepriklausomybę. Laikinai buvo susidariusi Senegambijos konfederacija (Iš Senegalo ir Gmabijos), kuri greitai suskilo.

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos Atlanto sahelis-orn.png
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko)
Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai