Britų Vest Indija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

British West Indies Britų Vest Indija
Britų imperijos kolonijų grupė
← 1783 – 1912 ↓
Vėliava
Sostinė	neturėjo
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Atskyrimas nuo Britų Amerikos	1783 m.
- Padalinta	1912 m.
Prieš Po Britų Amerika Britų Priešvėjinės salos Britų Pavėjinės salos Jamaika Bahamai Britų Gajana Britų Hondūras Barbadosas Trinidadas ir Tobagas

Britų Vest Indija, Britų Vakarų Indijos, Britų Vest Indijos (angl. British West Indies) – neoficialus Britų Imperijos kolonijų grupės Karibų jūros regione pavadinimas. Tai yra viena iš keleto Vakarų Indijomis vadintų kolonijinių valdų.

Istorija

Oficialiai visos Karibų jūros salos nuo XVI a. pradžios buvo laikomos Ispanijos kolonija, vadinamosiomis Ispanijos Vest Indija. Tačiau ispanams užkariavus Actekus, Senovės Peru, jų dėmesys persikėlė į žemynines teritorijas, todėl Karibų jūros regionas buvo iš dalies apleistas. Tai nuo XVII a. pradžios sudarė prielaidas regione įsitvirtinti naujoms kolonijinėms valstybėms, tarp jų ir Britų Imperijai.

Britų įsitvirtinimas ir ekspansija

1612 m. britai įsitvirtino Bermuduose, o nuo 1624 m. iki XVII a. vidurio su Nyderlandais ir Prancūzija pasidalino Mažąsias Antilų salas (Britai gavo dalį Sent Kitso ir Nevio, Anguilą, Montseratą, Antiguą ir Barbudą, Barbadosą). 1648 m. jie užvaldė Bahamus.

Vis labiau silpnėjant Ispanijos kontrolei, tuo pačiu metu britai sugebėjo netgi kolonizuoti Centrinės Amerikos Karibų jūros pakrantes, kur įsikūrė Moskitų krantas ir Britų Hondūras. Istoriškai Britų Vest Indija visą laiką augo kitų valstybių kolonijinių valdų sąskaita. Jie įsitvirtino ir netolimoje Pietų Amerikos pakrantėje, 1650 m. įkurdami ten Surinamą (1667 m. parduotas Nyderlandams).

Svarbiausi teritoriniai pasiekimai buvo šie:

• Įlankos salos atimtos iš Ispanijos 1643 m.
• Jamaika atimta iš Ispanijos 1655 m. (patvirtinta Madrido sutartimi 1670).
• Kaimanų salos atimtos iš Ispanijos 1670 m.
• Dalis Mergelių salų atimtos iš Nyderlandų 1672 m.
• Dominika, Grenada, Sent Lusija, Sent Vincentas ir Grenadinai atimti iš Prancūzijos 1763 m.
• Trinidadas atimtas iš Ispanijos 1797 m (Amieno sutartis 1802 m.).
• Gajana atimta iš Nyderlandų 1814 m.

Dekolonizacija

Nepaisant to, kad visos teritorijos buvo valdomos atskirai, dekolonizacijos proceso metu XX a. viduryje britai nutarė sujungti didžiumą Vest Indijos valdų į vientisą koloniją Vakarų Indijų Federaciją, kuri įkurta 1958 m. Taip sekta sėkmingais Kanados ir Australijos pavyzdžiais. Prie federacijos jungtis nepanoro Bahamai, Bermudai, Belizas, Britų Mergelių salos ir Gajana.

Tačiau vienybės projektas nepasiteisino, kadangi 1962 m. nuo federacijos atsiskyrė dvi stipriausios provincijos, paskelbusios nepriklausomybę – Jamaika ir Trinidadas ir Tobagas. Likusios 8 provincijos vėl išskaidytos į atskiras kolonijas, ir nepriklausomybę jos pasiekė kiekviena atskirai 1966–1983 m. Iš jų Britanijos sudėtyje iki šiol liko Anguila, Monseratas, Kaimanų salos ir Terksas ir Kaikosas. Jie sudaro XXI a. Britų Vest Indijos likučius.

Gajanai iškovojus nepriklausomybę 1966, Bahamams – 1973, o Belizui – 1981 m., Bermudai ir Britų Mergelių salos liko Britanijos valdomis.

Palikimas

Visose buvusiose Britų kolonijose Karibų regione išlikę daug kultūrinių ir socialinių panašumų. Pirmiausia, čia paplitusi anglų kalba, dėl to šios šalys dar vadinamos anglofoninėmis Karibų šalimis. Dėl ilgą laiką vykusio juodaodžių Afrikos vergų įvežimo į visas teritorijas, kur jie dirbdavo plantacijose, skirtingai nei, pvz., Kuboje ar Puerto Rike, čia dauguma gyventojų yra juodaodžiai arba juodaodžių ir indėnų palikuonys.

Panašūs kultūriniai bruožai, netgi po Vest Indijos federacijos suirimo, skatina šalis jungtis į bendras sąjungas, kurių svarbiausia yra CARICOM.