Breslaujos apskritis (1919–1939)
Kitos reikšmės – Breslaujos apskritis.
| Breslaujos apskritis lenk. Powiat brasławski | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Administracinis centras | Breslauja | |||
| Valsčiai | 15 (1926), 9 (1922) | |||
| 1920–1922 | Vidurinė Lietuva | |||
| 1922–1925 | ||||
| 1925–1939 | ||||
| Gyventojų | 62 682 (1921), 143 161 (1931) | |||
| Plotas | 4 217 km² (1931) | |||
Breslaujos apskritis (lenk. powiat brasławski) – buvęs Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs 1920–1939 m. dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Centras – Breslauja. Atkūrė iki XIX a. vidurio egzistavusią Breslaujos apskritį.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Breslaujos apskritis atkurta po I pasaulinio karo Lenkijai okupavus Zarasų apskrities dalį. Ji sudaryta iš buvusios Novoaleksandrovsko apskrities 9 valsčių (Apso, Breslaujos, Drūkšių, Dūkšto, Pliusų, Rimšės, Slabodkos, Smalvų, Vidžių) ir Dysnos apskrities 8 valsčių (Čeresų, Drujos, Jodų, Leonpolės, Miorų, Naujojo Paguosčio, Perbrado, Ugarių).[1] 1919 m. spalio 31 d. priskirta Lenkijos Vilniaus apygardai.[2] 1920–1922 m. buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. 1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai.
1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai – prijungta prie 1939 m. spalio 30 d. sudarytos Švenčionėlių apskrities.[3]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvairiu metu apskričiai priklausė 23 valsčiai:
| Lietuviškai | Lenkiškai | Laikotarpis | Centras |
|---|---|---|---|
| Apso valsčius | Opsa | 1919–1939 | Apsas |
| Bainos valsčius | Bohiń | 1926–1939 | Baina |
| Barūnų valsčius | Boruny | 1919–1920 | Barūnai |
| Borovkos valsčius | Borów | 1919–1920 | Silenė |
| Breslaujos valsčius | Brasław | 1919–1939 | Breslauja |
| Čeresų valsčius | Czeressa | 1926–1927 | Čeresai |
| Demenės valsčius | Demeń | 1919–1920 | Demenė |
| Drūkšių valsčius | Dryświaty | 1919–1939 | Drūkšiai |
| Drujos valsčius | Druja | 1926–1939 | Druja |
| Dūkšto valsčius | Dukszty | 1919–1925 | Dūkštas |
| Jodų valsčius | Jody | 1926–1939 | Jodai |
| Kalkuonės valsčius | Kałkuny | 1919–1920 | Kalkuonė |
| Leonpolės valsčius | Leonpol | 1926–1939 | Leonpolė |
| Miorų valsčius | Miory | 1926–1939 | Miorai |
| Naujojo Paguosčio valsčius | Nowy Pohost | 1926–1939 | Naujasis Paguostis |
| Perbrado valsčius | Przebrodzie | 1926–1939 | Perbradas |
| Pliusų valsčius | Plusy | 1919–1939 | Pliusos |
| Rimšės valsčius | Rymszany | 1919–1939 | Rimšė |
| Salienos valsčius | Sołonaj | 1919–1920 | Saliena |
| Skrudalienos valsčius | Skrudelino | 1919–1920 | Skrudaliena |
| Slabodkos valsčius | Słobódka | 1919–1939 | Slabodka |
| Smalvų valsčius | Smołwy | 1919–1939 | Turmantas |
| Vidžių valsčius | Widze | 1919–1939 | Vidžiai |
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Breslaujos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 284
- Breslaujos apskritis (1919–1939). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 235
- Breslaujos apskritis (1919–1939). Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Breslaujos apskritis (1919–1939). Lietuviškoji enciklopedija, IV t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936. T. 4: Bohdanas–Caxias, XII p., 632 psl.
- ↑ Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 25, poz. 257
- ↑ Breslaujos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 471 psl.
| |||||||||||||||||||||||
| ||||||||||
| |||||||||||||
