Augustas Korkas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Augustas Korkas (rus. Корк Август Иванович, est. August Kork 1887 m. rugpjūčio 2 d. – 1937 m. birželio 11 d.) – estas, TSRS karinis veikėjas, antro rango komandarmas (1935 m.). Carinėje Rusijoje buvo štabo karininkas papulkininkis.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1887 m. liepos 22 d. (rugpjūčio 3 d.) Lifliandijos gubernijos Jurjevo apskrities Ardla kaime, esto valstiečio šeimoje. Jurjeve mokėsi keturklasėje mokykloje.
Karinį išsilavinimą gavo Čiugujevo pėstininkų mokykloje (1908 m. gavo podporučiko laipsnį), o 1914 m. baigė Rusijos Imperatoriškąją karo akademiją. Mokėsi lakūnų – stebėtojų karo mokykloje.
1917 m. paskirtas į Vakarų fronto veikiančios armijos štabą. 1918 m. vasarį armijos štabą išformavo, Korkas demobilizuotas su papulkininkio laipsniu.
- 1917 m. rugpjūtis – 1918 m. vasaris – buvo išrinktasis Vakarų fronto kareivių komiteto pirmininkas
- 1918 m. liepos mėn. – įstojo į Raudonają armiją, tarnavo Visos Rusijos Vyriausiame štabo (Всероглавштаб) operatyviniame skyriuje.
- nuo 1918 m. spalio – Vakarų fronto štabo skyriaus viršininkas, kartu 9-osios armijos operatyvinio – žvalgybos skyriaus viršininkas
- 1919 m. vasaris – 1919 m. gegužė – Estliandijos armijos štabo viršininkas
- 1919 m. birželis – 7-osios armijos vado pavaduotojas. Vadovavo Petrogrado gynybai nuo generolo N. Judeničiaus kariuomenės.
- 1919 m. rugpjūtis – 1920 m. spalis – 15-osios armijos vadas. Dalyvavo kare su Lenkija.
- 1920 m. spalis – 1921 m. gegužė – 6-armijos vadas. Veikė prieš generolo Piotro Vrangelio kariuomenę, vadovavo Perekopo šturmui ir pozicijų prie Ušunio kaimo piečiau Perekopo užėmimą.
- nuo 1921 m. – Charkovo karinės apygardos vadas, Ukrainos ir Krymo ginkluotųjų pajėgų vado padėjėjas.
- 1922-1923 m. – Turkestano fronto vadas. Vadovavo kovai su basmačiais Vidurinėje Azijoje.
Po pilietinio karo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1924–1925 m. Vakarų karinės apygardos vado padėjėjas, vėliau – apygardos vadas.
- nuo 1925 m. vasario vadovavo Kaukazo Raudonosios Vėliavos armijai.
- nuo 1925 m. lapkričio – Baltarusijos ir Leningrado karinių apygardų kariuomenių vadas.
- 1927 m. įstojo į VKP(b).
- Karinis atašė Vokietijoje
- Raudonosios Armijos Tiekimo valdybos viršininkas.
- 1929–1935 m. – Maskvos karinės apygardos vadas.
- nuo 1935 m. iki suėmimo – Frunzės Karo akademijos viršininkas.
Areštas ir mirties bausmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1937 m. gegužės 14 d. buvo suimtas Maskvoje.
- Buvo tardomas Tuchačevskio byloje, apkaltintas priesaikos pažeidimu, Tėvynės išdavyste ir TSRS tautų ir Raudonosios Armijos išdavyste. Kankinamas tardymo metu prisipažino dalyvavęs „kariniame - fašistiniame sąmoksle“.
1937 m. birželio 11 d. TSRS Aukščiausiojo teismo specialiosios sudėties buvo nuteistas mirti ir naktį į birželio 12 d. buvo sušaudytas. Kremuotas, palaidotas Maskvoje.
Reabilituotas 1957 m. sausio 31 d., nes „nebuvo nusikaltimo sudėties“.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Raudonosios Vėliavos ordinas – 1919 m. ir 1920 m. už sumanų vadovavimą kare su Lenkija.
- Garbės revoliucinis ginklas su pritvirtintu Raudonosios Vėliavos ordinu – „už energingą ir sumanų vadovavimą armijai, ko dėka buvo sutriuškinta ir sunaikinta Vrangelio armija“ (1920 m.).