Adolis Jonas Krištopaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Adolis Jonas Krištopaitis (1925 m. birželio 11 d. Balanėliai, Vaškų valsčius, dab. Pakruojo raj. – 2000 m. gruodžio 7 d. Kaunas) – Lietuvos tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 19521964 m. Kauno politechnikos instituto, kitų įstaigų dailininkas apipavidalintojas, nuo 1965 m. Kauno „Dailės“ kombinato dailininkas, meno vadovas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nutapė peizažų („Kelias“ 1965 m., „Giria“ 1969 m., 1983 m., „Senoji Nida1971 m., „Rudens laukai ir avys“ 1974 m., „Jūra“ 1973 m., „Dainava“ 1978 m.), tarp jų – Lenkijos, Suomijos, Italijos vaizdų (19661972 m.), portretų (Bernardas Bučas, Vytautas Petkevičius, abu 1963 m., Doloresa Kazragytė, 1978 m., 1982 m., Juozas Miltinis, 1983 m.). Sukūrė sienų tapybos kompozicijų, teminių paveikslų („Ignalinos AE statyba“ 1980 m., „Moderniškoji madona“ 1984 m.), plakatų, akvarelių, knygų iliustracijų.

Ankstyviesiems kūriniams (peizažams) būdingas lyriškumas, vėlyviesiems – racionalumas, metaforiškumas, abstrahuotas paveikslo traktavimas, portretams – psichologizmas. Nuo 1954 m. dalyvavo parodose, individualios padodos surengtos Kaune 1964 m., 1985 m., 2000 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Indriulaitis. Adolis Jonas Krištopaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 81 psl.