Papulkininkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Papulkininkis – karinis laipsnis, analogiškas pulkininkui leitenantui ir žemesnis už pulkininką ir aukštesnis už majorą.

Priešdėlis pa- rodo, kad šis karininkas per vieną lygį žemesnis už pulkininką arba jo pavaduotojas. Šis karinio laipsnio pavadinimas būdingas slavų tautoms.

Papulkininkio laipsnis Rusijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Rusijoje atsirado XV a. pab. – XVI a. pr. šaulių kariuomenės kaip pulko vado pavaduotojo pareigos. Šaulių kariuomenėje papulkininkiais paprastai būdavo prasčiokai, jie atlikdavo visas administracines funkcijas už pulkui vadovavusį šaulių galvą. XVII a. ir XVIII a. pradžioje laipsnis ir pareigos vadinosi puspulkininkis (полуполковник), kadangi papulkininkis be administracinių pareigų vadovaudavo antrajai pulko „pusei“ – užpakalinėms rikiuotės eilėms ir rezervui (tuo metu pulkai dar neturėjo batalioninės organizacijos).

Įvedus Rangų lentelę (iki jos panaikinimo 1917 m.) papulkininkio laipsnis priskirtas VII klasei. Iki 1856 m. gautas papulkininkio laipsnis suteikdavo teisę į paveldimą bajorystę. 1884 m. Rusijos armijoje buvo panaikintas majoro laipsnis, ir visi majorai (neskaitant atleistų ar susikompromitavusių) buvo automatiškai pakelti į papulkininkius.

TSRS užuomina į papulkininkio laipsnį pasirodė 1924 m. kaip pareigos „pulko vado padėjėjas“ (помощник командира полка), priklausiusios pareiginei kategorijai K8, kuri buvo panaikinta 1935 m. Papulkininkio laipsnis atgimė 1940 m. liepos 26 d. Tuo metu papulkininkio atskyrio ženklu tapo trys stačiakampiai (шпалы), kurie iki tol buvo pulkininko ženklai.

Šiuolaikiniai papulkininkių antpečiai[taisyti | redaguoti kodą]