Juozas Čiulda
Juozas Čiulda (1796 m. rugsėjo 22 d. Jovaišiškė, Plungės valsčius – 1861 m. birželio 11 d. Sarija, Drisos apskritis, dab. Verchniadzvinsko rajonas) – Lietuvos kunigas, kalbininkas, poetas, teologijos magistras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje. Iš jos 1816 m. stojo į Varnių dvasinę seminariją, vėliau (1818-1822) mokėsi Vyriausioje seminarijoje, priklausiusioje Vilniaus Universitetui, kurią pabaigė teologijos magistro laipsniu. 1822 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas Švėkšnos vikaru. 1823 m. paskiriamas Kauno apskr. bajorų mokyklos kapelionu, kuriuo jis buvo ligi 1835 metų. 1835–1847 m. buvo Darsūniškio klebonu. 1847–1849 m. buvo kapelionu dvarininko Lopacinskio Kairėnų dvare prie Vilniaus. Nuo 1850 m. iki mirties kapelionavo to paties Lopacinskio Sarijos dvare (netoli Drisos miesto).
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemaičių dounininkų tarmės pagrindu bandė kurti bendrinę lietuvių kalbą. Parašė lietuvių kalbos gramatiką „Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles“ (lenk. Krótkie pomysły o prawidłach grammatycznych języka żmudzkiego, 1854 m. ir 1855 m., išsp. 1993 m. Poetikos skyriuje „Apie žemaičių eilėdarą“ išskiriami trys eiliavimo būdai: liaudies dainos, silabiniai eiliavimai (pasaulietiniai, giesmės) ir hegzametrai; iliustracijai pateikiama liaudies poezijos, D. Poškos, K. Donelaičio kūrybos pavyzdžių, savo verstų į lenkų k. D. Poškos eilių. Parašė studiją „Kampamačio ir barometro skalės patobulinimas“ (Kątomierz i skala barometryczna, išsp. 1998 m.). Veikalas „Pastabos apie lietuvių mitologiją“ (Uwagi nad mitologiją litewską, 1855 m.), eilėraščiai lietuvių ir lenkų kalbomis neišliko.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles. Parengė ir vertė Giedrius Subačius. Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 6. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Čiulda – žemaičių gramatikos autorius. Aitvarai 3, 1992 m., Vilnius, 60–63.
- Trys XIX a. bendrinės rašomosios kalbos modeliai: J. A. Pabrėža, J. Čiulda, S. Daukantas. Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 1996 m., Vilnius
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Giedrius Subačius. Juozas Čiulda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 363 psl.