Juozapas Bieliakas
| Juozapas Bieliakas | |
|---|---|
| Bieliakai | |
| |
| Herbas "Bielak" | |
| Gimė | 1741 m. Lovčicai, Naugarduko pavietas |
| Mirė | 1794 m. birželio 11 d. (~53 metai) |
| Tėvas | Osmanas Beliakas |
| Motina | Regina Rudnicka |
| Sutuoktinis (-ė) | Uršulė Los, Kunegunda Tugan-Barnovska |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis veikėjas, generolas majoras |
Juozapas Bieliakas (lenk. Józef Bielak 1741 m. Lovčicai, Naugarduko pavietas – 1794 m. birželio 11 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis veikėjas, generolas majoras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos totorius. 1756-1763 m. tarnavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III kariuomenės pulke. 1756–1763 m. Austrijos pusėje dalyvavo Septynerių metų kare. 1763 m. už karinius nuopelnus karalius Augustas III dovanojo Košolų kaimą Bresto vaivadijoje. 1764-1794 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės priešakinės sargybos Ketvirtojo (totorių) pulko vadas. 1772 m. - generolas majoras.
1769-1771 m. rėmė Baro konfederaciją – ginkluotą sąjungą prieš Abiejų Tautų Respublikos valdovą Stanislovą Augustą Poniatovskį ir Rusiją. 1772 m. perėjo į valdovo pusę. 1791-1792 m. vadovavo dar ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės korpusui, kovojančiam su Rusija. Jam sumaniai vadovaujant laimėti Stolbcų (1792 m. birželio 10 d.) ir Želvos mūšiai (1792 m. liepos 4-5 d.), praktiškai nepralaimėtas liko ir Lietuvos Brastos mūšis (1792 m. liepos 23 d.).
Su pulku perėjo į 1794 m. sukilėlių pusę. Sustojus širdžiai staiga mirė.[1] Palaidotas Studziankos musulmonų kapinėse.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juozapas Bieliakas buvo vedęs du kartus ir po savimi paliko trylika vaikų. Nuo pirmos santuokos su Uršule Los turėjo vienintelį sūnų Ibrahimą, nuo antros santuokos su Kunegunda Tugan-Barnovska paliko dvylika vaikų: Samuilas (papulkininkis), Mustafa (rotmistras), Mechmedas (poručikas), Osmanas (vėliavininkas), Suleimanas (poručikas), Bogdanas (žuvo 1831 metų sukilimo metu), Bekteras, Iliašas, Elžbieta, Ieva ir Felicijonas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tamara Bairašauskaitė. Juozapas Bieliakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 169 psl.