Sakichi Toyoda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sakičis Tojoda
Sakichi Toyoda.jpg
Gimė 1867 m. vasario 14 d.
Kosai, Šidzuokos prefektūra, Japonija
Mirė 1930 m. spalio 30 d. (63 metai)
Nagoja, Aičio prefektūra, Japonija
Tautybė japonas
Vaikai Kiičiro Tojoda
Veikla išradėjas, pramonininkas

Sakičis Tojoda (jap. 豊田 佐吉 = Toyoda Sakichi, 1867 m. vasario 14 d. – 1930 m. spalio 30 d.) – japonų išradėjas, pramonininkas. 1918 m. įkūrė šeimos vardu pavadintą tekstilės įmonę, kurią vėliau jo sūnus Kiičiro Tojoda išplėtojo į Toyota automobilių korporaciją, šiuo metu išaugusią iki Toyota Group įmonių grupės.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tojodos gimtasis namas dabartiniame Kosai mieste, Šidzuokos prefektūroje.

Tojoda gimė 1867 m. Kosai gyvenvietėje Šidzuokos prefektūroje, buvo vyriausiasis sūnus staliaus šeimoje. Pabaigęs pradinę mokyklą taip pat pradėjo mokytis šio amato. Staliaus darbas Tojodos nežavėjo, jį domino tuo metu po Meidži restauracijos vykusi sparti industrializacija, jos raida ir poveikis šaliai. Tojoda turėjo ambiciją prisidėti prie vykstančio ekonominio proveržio ir dėmesį nukreipė į savo gimtojoje prefektūroje populiarią tekstilės gamybos sritį, kurioje medvilnės audiniai buvo audžiami pavienių žmonių (dažniausiai ūkininkų žmonų, laisvu nuo kito darbo metu) rankinėmis staklėmis. Tai buvo lėtas procesas, o rezultatas – ne itin kokybiškas, todėl po šalies atsivėrimo šiai sričiai didelę konkurenciją kėlė automatinėmis staklėmis austa užsienio produkcija, ypač britiška. Japonijos vyriausybė skatino automatinių staklių diegimą ir jos iš lėto tapo naudojamos gamyboje, o Tojoda manė, kad jos galėtų būti prieinamos didesniam žmonių ratui bei tuo pačiu patobulintos.[1]

Pirmieji išradimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios Tojodos 1891 m. užpatentuotos medinės audimo staklės.

1890 m. Tojoda turėjo galimybę Tokijuje aplankyti Trečiąją nacionalinę pramonės parodą ir pamatyti įvairias to meto technologines naujoves. Nepaisant tėvo nepritarimo atsitraukti nuo staliaus darbo, Tojoda ėmėsi staklių tobulinimo ir po metų užpatentavo našesnę ir geresnę audinio kokybę užtikrinančią versiją. Tai buvo medinės audimo staklės, skirtos pavieniams audėjams arba mažoms įmonėms. Galiausiai gavęs tėvo pritarimą, Tojoda su naujuoju išradimu išvyko į Tokiją ir ten įkūrė savo audimo verslą, o taip pat siekė pardavinėti stakles kitiems. Tai sunkiai sekėsi, todėl 1893 m. teko kompaniją uždaryti ir grįžti į gimtąjį kaimą.[2]

1894 m. Tojoda gavo finansinę pagalbą iš dėdės, įtikinęs jį, kad jo idėjos, kaip patobulinti audimo stakles, turi didelį potencialą. Šįkart Tojoda ėmėsi kurti našesnę ir labiau automatizuotą siūlų ričių mašiną, nes pastebėjo, jog tai viena iš silpnesnių audimo proceso grandžių. Po pusės metų įgijęs naują patentą, pradėjo prekiauti naujuoju išradimu, kuris sulaukė nemažo populiarumo ir leido Tojodai gautas pajamas panaudoti kitų įrenginių kūrimui.[3]

Bendradarbiavimas su Mitsui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po kelerius metus trukusių bandymų, 1897 m. Tojoda pristatė patobulintas automatines audimo stakles. Tai pritraukė vienos iš didžiųjų Japonijos kompanijų Mitsui dėmesį, kuri pasiūlė Tojodai finansinę paramą plėsti gamybą, o taip pat administravimo paslaugas bei galimybę eksportuoti gaminius į užsienį. Tojoda priėmę pasiūlymą ir galėjo atsidėti veiklai, kuri jam buvo įdomiausia – tolimesniems išradimams. Tai ilgai nesitęsė, nes po poros metų nepalankios ekonominės sąlygos sukėlė krizę tekstilės pramonėje ir Mitsui atsisakė finansuoti Tojodos suburtą komandą, dirbusią prie naujų išradimų. Supykęs dėl tokio sprendimo, Tojoda 1902 m. pasitraukė iš bendradarbiavimo su Mitsui.[4]

Nepaisant konflikto, bendradarbiavimas su Mitsui buvo atnaujintas 1906 m. Kompanija pasiūlė Tojodai dideles investicijas į verslo plėtrą ir pažadėjo paramą tolimesniems išradimų tobulinimams, tačiau su sąlyga, kad Tojoda taps naujo verslo dalininku, o Mitsui perims patentus, prekės ženklą ir kita. Tojoda galiausiai sutiko su pasiūlymu ir to pagrindu buvo įkurtas Tojodos staklių fabrikas. Sėkmingai verslo plėtrai vėl sutrukdė sulėtėjusi Japonijos ekonomika, įmonės valdyboje kilo įtampos dėl lėšų panaudojimo tyrimams ir galiausiai, 1910 m., Tojodai teko pasitraukti, paliekant visus savo išradimus ir pasiekimus kitos kompanijos rankose.[5]

Tojodos šeimos verslo sukūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas Tojodai Karijos mieste, kuriame veikia kelios Toyota gamyklos.

Sužlugus ilgametėms pastangoms sukurti nuosavą verslą, Tojoda išvyko į JAV ir svarstė viską pradėti iš naujo kitoje šalyje, nes turėti patentai galiojo tik Japonijoje. Pervažiavęs JAV nuo vakarinės iki rytinės pakrantės bei netoli Niujorko aplankęs vieną moderniausių to meto audimo staklių gamintojų Draper Loom Company, Tojoda suprato tiek savo išradimų trūkumus, tiek ir privalumus. Grįžęs į Japoniją jis su nauja energija ėmėsi verslo kūrimo tekstilės srityje, į tai įtraukdamas savo sūnų Kiičiro Tojodą bei žentą Rizaburo Tojodą. Naujoji įmonė vadinosi Tojodos ričių ir audimo kompanija. Pirmojo pasaulinio karo sukelta audinių paklausa prisidėjo prie sparčios plėtros ir padėjo Tojodos įmonei įsitvirtinti rinkoje.[6]

Finansinis saugumas leido Tojodai grįžti prie išradimų ir su sūnaus pagalba sukurti automatines stakles, gebančias perimti siūlus iš naujos ritės (iki tol, pasibaigus vienai ritei, staklės turėjo būdavo sustabdomos, o siūlus pakeisdavo darbuotojas). 1926 m. buvo įkurtas Tojodos automatinių staklių fabrikas, ėmęsis masinės naujųjų staklių gamybos. Jos buvo gerokai našesnės ir sparčiai išpopuliarėjo Japonijoje. Pavyzdžiui, vienas darbuotojas nuo šiol galėjo prižiūrėti 25 automatines Tojodos stakles vietoje 2–3 įprastinių.[7]

Gyvenimo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tojodos išradimai leido Japonijai tapti konkurencingai tekstilės pramonėje pasauliniu mastu ir aplenkus JAV bei Vokietijos gamintojus, pasivyti Britaniją. Tojoda sulaukė plataus pripažinimo, tačiau tuo jam neteko ilgai džiaugtis, nes 1927 m. sveikatą sutrikdė silpnas cerebrinis paralyžius, o 1930 m. susirgo plaučių uždegimu, nuo kurio mirė spalio 30 d.[8] Nors didžiąją gyvenimo dalį Tojoda skyrė audimo staklių kūrimui ir tobulinimui, prieš mirtį buvo įsitikinęs, kad automobilių pramonė turi didelį potencialą ir skatino savo vyriausiąjį sūnų Kiičiro Tojodą panaudoti sukauptą turtą kreipiant verslą ta linkme.[9] Šis paskatinimas buvo įgyvendintas po kelių metų įkuriant Toyota Motor Corporation.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. McCraw, T. K. (1997). Creating Modern Capitalism. Harvard University Press, p. 399
  2. McCraw, T. K. (1997). Creating Modern Capitalism. Harvard University Press, p. 400
  3. Togo, Y., & Wartman, W. (1993). Against All Odds: The Story of the Toyota Motor Corporation and the Family that Created it. St. Martin's Press, p. 18
  4. Togo, Y., & Wartman, W. (1993). Against All Odds: The Story of the Toyota Motor Corporation and the Family that Created it. St. Martin's Press, p. 20–21
  5. Togo, Y., & Wartman, W. (1993). Against All Odds: The Story of the Toyota Motor Corporation and the Family that Created it. St. Martin's Press, p. 22–23
  6. McCraw, T. K. (1997). Creating Modern Capitalism. Harvard University Press, p. 402–403
  7. McCraw, T. K. (1997). Creating Modern Capitalism. Harvard University Press, p. 403
  8. McCraw, T. K. (1997). Creating Modern Capitalism. Harvard University Press, p. 406
  9. Hino, S. (2005). Inside the Mind of Toyota. Taylor & Francis, p. 1-2