Bajoraliai
Kitos reikšmės – Bajorėliai.
 | ||
|---|---|---|
  Bajoraliai |
||
| Koordinatės | 56°03′40″š. pl. 21°28′59″r. ilg. / 56.061°š. pl. 21.483°r. ilg.Koordinatės: 56°03′40″š. pl. 21°28′59″r. ilg. / 56.061°š. pl. 21.483°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 25 (2011 m.) | |
Bajoraliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje, 5 km į vakarus nuo Salantų, prie kelio 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai .
Kaime pastatytos dvi vėjo jėgainės.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra dvi vietovardžio kilmės versijos:
- Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Bajoras mažybinės formos daugiskaitos (žem. Bajoraliai).
- Pasakojama, kad baudžiavos laikais į Palangos dvarą pro kaimą važiavusi nėščia bajorė, kuri pakeliui pradėjusi gimdyti. Jai į pagalbą atskubėjus vietinėms moterims bajorė sėkmingai pagimdė, o atsidėkodama kaimą pavadino Bajoraliais (liet. Bajorėliais) ir atleidusi nuo mokesčių.[2]
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Bajorale, Bajorele, vok. Baiorele, liet. Bajoraliai, Bajorėliai, žem. Bajuoralē, rus. Баіореле, Байораляй.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš šiaurės, vakarų ir pietų kaimą supa Juodupėnų, Juodaičių, Grūšlaukės ir Vaineikių miškai. Centrine kaimo dalimi praeina kelias 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai . Kaimas ribojasi su Leliūnais, Mažaisiais Žalimais ir Buginiais. Šiauriniame pakraštyje išteka Pestupis (dešinysis Salanto intakas).
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
GRŪŠLAUKĖ – 5 km | Jakštaičiai – 4 km | Juodupėnai – 4 km |
| |||||||
| Buginiai |
|
Leliūnai SALANTAI – 5 km | |||||||||
| Didieji Žalimai – 5 km | Mažieji Žalimai | Barzdžiai – 5 km | |||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas įkurtas XVII a. Minimas nuo 1675 m.[3] Priklausė Salantų, o 1675–1861 m. – Grūšlaukės dvarui.
1750, 1821 ir 1843 m. buvo 12, 1846 m. – 14, 1866 m. – 15 kiemų.[4]
Dvasiniu valstiečių gyvenimu nuo 1630 m. rūpinosi Salantų parapijos kunigai.
1923 m. buvo 26 ūkiai.[5] Tarpukariu kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius, prie Bajoralių prijungta dalis išparceliuoto Pesčių dvaro žemės sklypų. 1930 m. per kaimą iš Grūšlaukės į Salantus buvo nešamas Vytauto Didžiojo paveikslas.
Į pietus nuo Pestupio esanti kaimo dalis neoficialiai vadinosi Užupeliais (žem. Ožopalē). Joje 1935 m. buvo 3 ūkiai.
Bajoralių gyventojai priklauso Leliūnų kaimo bendruomenei.[6]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1880? m. | Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1880?–1915 m. | Salantų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1919–1950 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1977 m. | Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1977–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Leliūnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 72 | 82 | 119 | 138 | 176 | 174 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | ||
| 104 | 52 | 23 | 33 | 25 | - | ||
| |||||||
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bajoralių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Marų kapeliais (XVII – XIX a.)
- Pakelės monumentalus kryžius (XX a.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
- ↑ Lietuvos žemės vardynas. Bajoralių k., Salantų vls., Kretingos aps. Surašė Jonas Gvazdinskas, 1935 m.
- ↑ Paulius VaniuchinaS. Salantų dvaras inventorių duomenimis. - Nuo Skilandžių iki Salantų...
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 142 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
- ↑ Genė Drungilienė. Susibūrė pačių suremontotuose bendruomenės namuose. – Pajūrio naujienos – 2007 m. sausio 9 d.]