Bajoraliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bajoraliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Bajoraliai
Bajoraliai
56°03′40″š. pl. 21°28′48″r. ilg. / 56.061°š. pl. 21.480°r. ilg. / 56.061; 21.480 (Bajoraliai)Koordinatės: 56°03′40″š. pl. 21°28′48″r. ilg. / 56.061°š. pl. 21.480°r. ilg. / 56.061; 21.480 (Bajoraliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021) 25
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) 3
Vardininkas: Bajorãliai

Bajoraliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje, 5 km į vakarus nuo Salantų, prie kelio  2305  SalantaiGrūšlaukėBenaičiai .

Kaimui priklauso 334,04 ha žemės.[1] Jame veikia trys vėjo jėgainės (pastatytos 2002-2010 m.), uždaroji akcinė bendrovė „Salsė“ (nuo 2014 m.).

Kultūros paveldas:

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra dvi vietovardžio kilmės versijos:

  • Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Bajoras žemaičių tarmės mažybinės formos daugiskaitos.
  • Pasakojama, kad baudžiavos laikais į Palangos dvarą pro kaimą važiavusi nėščia bajorė, kuri pakeliui pradėjusi gimdyti. Jai į pagalbą atskubėjus vietinėms moterims bajorė sėkmingai pagimdė, o atsidėkodama kaimą pavadino Bajorėliais (tarmiškai – Bajoraliais) ir atleidusi nuo mokesčių.[2]

Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Bajorale, Bajorele, vok. Baiorele, liet. Bajorėliai, Bajoraliai, žem. Bajuoralē, rus. Баіореле, Баіорелѣ, Баіорели, Байораляй. Vietiniai žemaičiai kaimą vadina žem. Bajuoralē.

Vietovardžio forma Bajorėliai sutinkama daugumoje rašytinių šaltinių. Tuo tarpu šiuo metu naudojamas tarmiškas vietovardžio variantas Bajoraliai, sutinkamas XIX a. bažnytinėse knygose ir XX a. pirmosios pusės dokumentuose, įsigalėjo tik XX a. antroje pusėje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemės rytuose ribojasi su Leliūnais, pietuose – su Mažaisiais Žalimais, vakaruose – su Buginiais, o šiaurėje – su Juodupėnų mišku. Centrine dalimi praeina kelias  2305  SalantaiGrūšlaukėBenaičiai . Šiauriniu pakraščiu, vakarine ir pietine dalimi teka Pestupis. Pietrytiniame pakraštyje auga Beištvalės miškas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bajoraliai susiformavo XVII a. naujakuriams įdirbant čia buvusių Pesčių bendrųjų ganyklų žemę. Pirmąkart paminėtas 1675 m. Salantų dvaro dalybų akte,[3] kuriame priskirtas Grūšlaukės dvarui.

Kaimas 1872 m. Rusijos imperijos armijos generalinio štabo išleistame Kretingos apylinkių žemėlapyje
Kaimas 1944 m. Vokietijos karo topografų išleistame Telšių apylinkių žemėlapyje
Aleksandras Bendikas (1867–1939)

Pirmieji gyventojai kūrėsi pietinėje kaimo dalyje, arčiau Pesčių (dab. Leliūnų) palivarko sodybos, abipus senojo kelio SalantaiGrūšlaukė. Žemdirbiai buvo Grūšlaukės dvaro baudžiauninkai, mokėję dvarininkams už išsinuomotą žemę činšą, o Pesčių palivarke ėję lažą ir atlikinėję įvairias baudžiavines prievoles. Jų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Salantų parapijos ir 1778 m. pastatytos jos filijos – Grūšlaukės bažnyčios kunigai. Mirusieji iki XVIII a. pab. laidoti kaimo pietinėje dalyje prie Pestupio veikusiose kapinėse, o vėliau – Gargždelės ir Grūšlakės kapinėse.

1750-1846 m. buvo 12-14 katalikų kiemų.[4] Juose 1845 m. šeimininkavo Antano Baksčio, Antano ir Stanislovo Baužių, Kazimiero Drungilos, Mykolo Galdiko, Kazimiero Griciaus, Fabijono Leksiaus, Marijonos Lingauskienės, Antano Maksvyčio, Motiejaus Malinausko, Motiejaus Martinkaus, Petro Pakalniškio, Felikso Serapino, Antano Vičiaus, Jono ir Motiejaus Vičiulių šeimynos.[5] 1866 m. buvo 15 kiemų.[6]

XIX a. pirmoje pusėje centrine dalimi nutiesta nauja kelio SalantaiGrūšlaukė atkarpa. Kelio statyboje dirbę Grūšlaukės dvaro baudžiauninkai važiuojamajai daliai nuo Žudgalio iki Buginių supylė platų sampilą, kurį ėmė vadinti Kasiniu.[7]

1868-1872 m. kaime buvo 10 sodybų.[8] Trys iš jų stovėjo šiaurinėje žemių dalyje šalia Juodupėnų miško. Valstiečių sodybas supo ariama žemė, o šiaurinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje kaimo dalyse plytėjo bendro naudojimo ganyklos ir pievos, vadinamos Pjūklaliu, Aukštupaliu, Lendimais, Bradumais ir Leknaliu.

Baudžiavos panaikinimo reformos metu Bajoraliuose žemė buvo dalijama tiek vietiniams, tiek iš kitų Grūšlaukės dvaro kaimų atkeltiems iš baudžiavos paleistiems valstiečiams. Todėl kaimas sparčiai augo ir jame 1895-1915 m. buvo jau 21 ūkis.[9] Tarp naujakurių buvo nuo Kumpikų atsikėlusi Mykolo Bendiko šeima, kurioje užaugo sūnus, pauparis, knygnešys, lietuviškos spaudos platintojas, ūkininkams skirto kalendoriaus „Kelejwis, yszejnąs i Żemajczius yr Lietuwa“ sudarytojas ir leidėjas Aleksandras Bendikas.[10]

1923 m. buvo 26 ūkiai.[11] Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius, prie Bajoralių prijungta dalis išparceliuoto Pesčių dvaro žemės sklypų.[12] Valstiečių ūkiai buvo smulkūs. Pavyzdžiui, Antanas Stonkus su žmona Petronėle valdė tik 1 ha žemės, kurią dirbdami 1935 m. augino penkis vaikus: sūnus Juozą, Stasį, dvynukus Antaną ir Kazį bei dukrą Stasę.[13] Stambesnius ūkius valdė Aleksas Meškys ir Aleksas Vyniautas, o stambiausi ūkininkai buvo Jonas ir Ona Noreikai. Už Pestupio įsikūrusias tris ūkininkų sodybas kaimiečiai vadino Užupeliais (žem. Ožopalē).[14]

Minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, per kaimą iš Grūšlaukės į Salantus 1930 m. liepos 25 d. Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos (XV) rinktinės šauliai ir visuomeninių organizacijų atstovai nešė Vytauto Didžiojo paveikslą.

1940 m. sovietų valdžia Salantų valsčiaus žemės fondui iš Alekso Vyniauto, Alekso Meškio, Jono ir Onos Noreikų nusavino 11,93 ha žemės. Ją matininkas padalino į penkis sklypus, paskirdamas juos bežemiams Justinui Bertašiui, Pranui Adakauskui, Pranui ir Stasiui Raišučiams, o taip pat kaime veikusiam pieno nugriebimo punktui.[15]

1944 m. buvo 49 ūkiai.[16] Nuo 1945 m. greta esančiuose Grūšlaukės ir Vaineikių miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai, kurių rėmėju tapo Stasys Šlionskis.[17] 1947 m. enkavedistai suėmė Joną Bezgėlą, kurį kalino Kaune ir Lukiškėse. Suimtasis buvo nuteistas ir 7 metus praleido Vanino ir Dalstrojaus lageriuose.[18]

1949-1952 m. į Krasnojarsko kraštą išvežta mažiausiai 20 žmonių: Kosto Drungilo, Kazio Drakšo, Modestos Jonkutės, Onos Kusienės šeimos, Stefanija Šakiniene, Stefanija Šakinytė. Stefanija Šakinienė ir Ona Kusaitė mirė tremtyje, o kiti buvo paleisti 1955-1958 m.[19]

1988 m. Gerando Vaniuchino paminklų dirbtuvėse išpjautas skulptoriaus Viliaus Orvido dovanotas granito akmuo Kretingos paminklui lietuvių tautos kančioms atminti.[20]

2002 m. iš Eberupo vėjo elektrinių parko (Danija) buvo parvežta pirmoji 95 kW galios Bonus vėjo elektrinė, pastatyta N. Stanienės komercinės įmonės vėjo elektrinių parke.[21] Iki 2011 m. iškilo dar 2 vėjo jėgainės.[22].

Bajoralių gyventojai priklauso Leliūnų kaimo bendruomenei.[23]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. pr.–1765 m. Pesčių kaimas Grūšlaukės vaitija, Salantų dvaras
16751861 m. Pesčių kaimas, Grūšlaukės vaitija, Grūšlaukės dvaras
18611880 m. Pesčių seniūnija, Grūšlaukės valsčius
18801915 m. Pesčių seniūnija, Salantų valsčius
19151919 m. Pesčių seniūnija, Grūšlaukės valsčius
19191944 m. Bargalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19441950 m. Bargalio apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
19591977 m. Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
19771995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Leliūnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m.[24] 1843 m.[25] 1845 m.[26] 1866 m.[27] 1902 m.[28] 1923 m.sur.[29] 1959 m.sur.[30]
72 82 110 119 138 176 174
1970 m.sur.[30] 1979 m.sur.[31] 1989 m.sur.[32] 2001 m.sur.[33] 2011 m.sur.[34] 2021 m.sur.[35] -
104 52 23 33 25 25 -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320
  2. Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Bajoralių kaimo Salantų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašė Jonas Gvazdinskas. – 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto archyvas
  3. Paulius VaniuchinaS. Salantų dvaras inventorių duomenimis. – Nuo Skilandžių iki Salantų…
  4. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 71
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 142
  5. Вѣдомость жителямъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда Салантовскаго прихода вѣроисповѣдaнія римско католическаго 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 53v-54, 55
  6. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 72
  7. Julius Kanarskas. Bajoraliai. Kilmingą vardą turintis kaimas. – Pajūrio naujienos – 2023 m. sausio 3 d.
  8. Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи. – Рядъ X, листъ 1. – Г. 1872
  9. Карта Ковенск. и Курляндск. губ. – VII-10. – Тельевск. и Гробинск. уѣзд. – Воeн. топогр. коллежскій совѣтникъ Поржезинскій, воeн. топогр. капитанъ Кузьминъ. – Съемка 1895 г.
    Karte des westlichen Rußlands. – Kreis Grobin, Gouvernement Kurland. Kreis Telsche, Gouvernement Kowno. – J 17. Sałanty. – Kartographische Abteilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. – Druck 1915
  10. [1] Paulius Vaniuchinas. Lietuviškos spaudos platintojas Aleksandras Bendikas. – Nuo Skilandžių iki Salantų... Salantai. Gimtojo miesto praeitis. – 2011 m. gruodžio 27 d.
  11. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
  12. Vyriausybės žinios – 1927 m. lapkričio 7 d. – Nr. 261. – P. 13
  13. Salantų valsčiaus savivaldybės liudijimas, išduotas Antanui Stonkui iš Bargalio seniūnijos Bajoralių kaimo. – 1935 m. birželio 4 d. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – KM GEK-9096H/D-19
  14. Lietuvos žemės vardynas. Žemės vardai Bajoralių kaimo Salantų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašė Jonas Gvazdinskas. – 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto archyvas
  15. 1940 metų Salantų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo naudojimui sąrašas. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 1, b. 45. – L. 4v-5, 20v-22
  16. Deutsche Heereskarte. – 1a Telsche. – Herausgegeben vom OKH/GenStdH. – Chef des Kriegskarten- und Vermessungswesens. – 1944
  17. Vilius Baltinas. Žmogaus medžioklė, kuri tęsėsi... 20 metų. – Mažoji Lietuva – 1990 m. spalio 10 d. – Nr. 40. – P. 4
  18. Lietuvos gyventojų genocidas, 1944-1947. – Vilnius, 1998. – T. 2, d. 1 (A-J). – P. 203
    Politiniai kaliniai iš Lietuvos „Dalstrojaus“ lageriuose. – Kolyma.lt
  19. 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – P. 427, 431-432, 437, 443, 458
  20. Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda, 2017. – P. 179-180
  21. Ritvida. Vėjo energetikos projektai
  22. Energetikos ministerija. – LP leidimo Nr. Pareiškėjo pavadinimas ...
    Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos. – Klaipėda: VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas. – 2017 m.
  23. Genė Drungilienė. Susibūrė pačių suremontotuose bendruomenės namuose. – Pajūrio naujienos – 2007 m. sausio 9 d.
  24. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 71
  25. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 71
  26. Вѣдомость жителямъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда Салантовскаго прихода вѣроисповѣдaнія римско католическаго 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 53v-54, 55
  27. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 72
  28. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  29. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  30. 30,0 30,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  31. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  32. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  33. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  34. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  35. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

GRŪŠLAUKĖ – 5 km Jakštaičiai – 4 km Juodupėnai – 4 km
Buginiai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Leliūnai
SALANTAI – 5 km
Didieji Žalimai – 5 km Mažieji Žalimai Barzdžiai – 5 km