Akcinė bendrovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Akcinė bendrovė (AB; angl. joint-stock company) – bendrovė, kurios įstatinis kapitalas yra suskirstytas į dalis, vadinamas akcijomis; priklauso vienam ar keliems juridiniams ar fiziniams asmenims ir veikia kaip juridinis asmuo.[1][2] Akcinė bendrovė, kurios akcijomis vertybinių popierių biržoje prekiaujama, vadinama atvirąja. Jei akcijos neplatinamos viešai, tokia bendrovė yra uždaroji akcinė bendrovė (UAB; angl. closed joint-stock company).[3][4]

Tiek AB, tiek UAB yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis juridinis asmuo, akcininkai už jos prievoles atsako tik ta savo turto dalimi, kurią jie įnešė ar turėjo įnešti į bendrovės įstatinį kapitalą. Uždarosios akcinės bendrovės valdymas yra toks pat, kaip ir akcinės bendrovės. AB labiau tinka stambiajam verslui organizuoti, UAB – smulkiajam ir vidutiniam verslui organizuoti.[1][3]

Akcinės ar uždaros akcinės bendrovės valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukščiausias bendrovės valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Jis tvirtina bendrovės įstatus, stebėtojų tarybą, jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai bendrovės valdybą, jei bendrovės valdyba nesudaroma išrenkama administracija ir bendrovės vadovas.[5]

Vadybininkai administruoja tris pagrindinius verslo vertės komponentus: finansinius išteklius, kapitalą ir materialus resursus bei žmogiškuosius išteklius. Šie ištekliai yra administruojami mažiausiai penkiuose funkcinėse srityse: teisinės sutartys, gamybos ar paslaugų pateikimas, rinkodara, apskaita ir finansavimas, žmogiškieji ištekliai. Akcininkų susirinkimas išrenka išorės audito įmonę, paskirsto pelną, didina ar mažina įstatinį kapitalą, gali reorganizuoti arba likviduoti akcinę bendrovę ir kita.

Stebėtojų taryba akcininkų susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių institucijos paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose.

Įprasta, kad kuo mažesnė bendrovė tuo ji turi mažiau valdymo institucijų. Jei bendrovės vienintelis ar pagrindinis akcininkas save paskiria bendrovės vadovu, tai jisai žinoma sau pačiam suteikę plačius įgaliojimus, jei paskiriamas kitas žmogus, tai siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir turto pasisavinimui jam suteikiami mažesni įgaliojimai.

Sutarčių teisėje nėra vertinama ar produkcija ir paslaugos buvo pardavinėjami per pigiai, ar perkami per brangiai. Turto iššvaistymas laikomas, tik kai turtas pasidovanojamas ar padovanojamas ar tiesiog atiduodamas. Todėl bendrovės vadovas, jei tai nenumatyta jo įgaliojimuose neturi teisės labdarai skirti bendrovės lėšų. Tiesiog vertinama, ar bendrovę valdanti institucija ar vadovas veikė savo įgaliojimų ribose. Todėl bendrovės nuostatuose nurodoma, nuo kokios sumos bendrovės vadovui sandorį reikia derinti su bendrovės valdybą, jei tokia yra, jei valdybos nėra bendrovės vadovas svarbesnius sprendimus turi derinti su akcininkų susirinkimu. Tai gali būti nekilnojamo turto pirkimas, pardavimas, didesnės paskolos ėmimas ar suteikimas ir t. t. Kita kontrolės priemonė įvairių išlaidų limitavimas, tai kokią suma ar dalis nuo pajamų skiriama įvairių rūšių išlaidoms: darbo užmokesčiui, žaliavoms, komunalinėms paslaugoms, reklamai, prezentacijai ir t. t. Gali būti nustatomi konkretūs algų dydžiai.

Akcinės ir uždaros akcinės bendrovės skirtumai ir panašumai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reikalavimai Akcinė bendrovė Uždara akcinė bendrovė
Sutrumpinimai AB UAB
Akcininkų skaičius Neribotas Ribotas
Įstatinis kapitalas Nuo 25 tūkst. Eur.[6] Nuo 1 tūkst. Eur.[6]
Kasmetinis akcininkų susirinkimas Būtinas Būtinas
Akcijų platinimas Gali būti platinama viešai
(Vertybinių popierių biržoje)
Viešai platinti draudžiama
(Vertybinių popierių biržoje)
Stebėtojų tarybos narių skaičius
(Jei yra)
Nuo 3 iki 15 Nuo 3 iki 15.
Valdybos narių skaičius
(Jei yra)
Nuo 3 Nuo 3
Bendrovės vadovas Privaloma Privaloma
Kasmetinis auditinis patikrinimas Privalomas Privalomas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Akcinė bendrovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.
  2. Vainienė, Rūta. „Akcinė bendrovė“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2022-01-18.
  3. 3,0 3,1 Uždaroji akcinė bendrovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.
  4. Vainienė, Rūta. „Uždaroji akcinė bendrovė“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2022-01-18.
  5. Akcinės bendrovės valdymas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.
  6. 6,0 6,1 Infolex. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Teisės akto redakcija įsigalioja nuo: 2022-01-02.