Vilius Orvidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sodyba

Vilius Orvidas (1952 m. rugpjūčio 18 d. – 1992 m. rugpjūčio 5 d.) – Lietuvos menininkas akmentašys, Orvidų akmens muziejaus įkūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilius Orvidas gimė Gargždelės kaime, Salantų apskrityje. Paveldėjo iš tėvo Kazimiero Orvido ir senelio Jono Orvido akmens apdirbimo meną. Kurdavo originalius antkapinius paminklus bei savo išskirtiniu stiliumi pasižyminčias skulptūras. Sisteminių meno studijų neturėjo, nors tėvo prašomas bandė gauti Liaudies Meistro vardą. Sodybą, kurioje gyveno ir dirbo, pavertė originaliu muziejumi - ekspozicija po atviru dangumi. Tarybinei valdžiai persekiojant nuolatos kildavo grėsmė, jog bus sunaikintas savavališkai kuriamas muziejus, kuriame dominavo religinė tema. Paklaustas nuo ko viskas prasidėjo, Vilius atsakydavo jog apsiėmė "gelbėti" akmenis ir ąžuolus. Ne vienas tuometinis sunkvežimio vairuotojas gerai žinojo kelią į Viliaus sodybą ir tai, jog už akmenų priekabą jis sumokės, kiek paprašytas. Vilius Orvidas dažnai minėdavo, jog kūrybinių idėjų, bei sąmoningo gyvenimo apsisprendimui turėjo įtakos Žemaitijos mąstytojas Justinas Mikutis, kuris lankydavosi sodyboje. Prasidėjus Atgimimui, sodyba tapo dideliu traukos centru jaunimui, menu besidomintiems žmonėms bei svečiams iš užsienio. Vasaromis, o vėliau ir žiemos metu, gausūs būriai žmonių, neretai turintys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, dvasinės ar socialinės užuovėjos ieškantys, neribotam laikui apsistodavo sodyboje. Vienu metu sodyboje nakvynei susirinkdavo iki 100 lankytojų į ką Vilius atsakydavo - "aš čia nieko netvarkau, tegu Aukščiausiasis daro" palikdamas savieigai organizacinius ypatumus.

1989 m. rugpjūčio 16 d. Vilius priėmė Lietuvos Mažesniųjų brolių pranciškonų vienuolio įžadus pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą.

Šiuo metu sodybą prižiūri Viliaus sesuo Palmyra su šeima.

Garsus išeivijos menininkas Jonas Mekas žavėdamasis Orvido kūryba, siūlė sodybą paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.[1][2]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]