Pereiti prie turinio

Nusikaltimai žmoniškumui

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Armėnų genocido aukos. 1915 m. Antantės valstybės pasmerkė jį kaip „nusikaltimą žmoniškumui“.
Už nusikaltimus žmoniškumui teisia Tarptautinis Baudžiamasis Teismas. Teismo rūmai Hagoje, Nyderlandai

Nusikaltimai žmoniškumui – sunkūs nusikaltimai, kai sąmoningai rengiami didelio masto išpuoliai prieš civilius.[1] Kitaip nei karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui gali būti padaromi tiek taikos, tiek karo metu, tiek prieš valstybės, tiek prieš užsienio piliečius.[1][2] Kartu su karo nusikaltimais, genocidu ir agresijos nusikaltimu, nusikaltimai žmoniškumui yra vienas sunkiausių tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimų.[3] Nusikaltimams žmoniškumui, kaip ir kitiems tarptautinės teisės pažeidimams, netaikomi jokie senaties ar jurisdikcijos apribojimai.[2]

Sąrašą įtvirtino Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Statutas (7 straipsnis).

Nusikaltimų žmoniškumui rūšys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos statute įtvirtinta 11 rūšių veikų, kurios laikomos nusikaltimais žmoniškumui, kai „sąmoningai rengiami didelio masto arba sistemingi išpuoliai prieš civilius“:[4][5]

  1. Nužudymas;
  2. Naikinimas;
  3. Pavergimas;
  4. Gyventojų deportavimas arba prievartinis perkėlimas;
  5. Įkalinimas arba kitoks žiaurus laisvės atėmimas, prieštaraujantis pagrindinėms tarptautinės teisės normoms;
  6. Kankinimas;
  7. Išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas, priverstinė sterilizacija ar bet kokios kitos sunkios seksualinės prievartos formos;
  8. Kokios nors grupės ar bendrijos persekiojimas politiniais, rasiniais, nacionaliniais, etniniais, kultūriniais, religiniais, lyties, kaip ji apibūdinta šio straipsnio 3 dalyje, ar kitais motyvais, kuriuos, kaip visuotinai pripažinta, draudžia tarptautinė teisė, darant bet kurias šiame punkte nurodytas veikas arba Teismo jurisdikcijai priklausančius nusikaltimus;
  9. Prievartinis žmonių dingimas;
  10. Apartheido nusikaltimas;
  11. Kitos panašios nežmoniškos veikos, kai tyčia sukeliamos didelės kančios, sunkūs kūno sužalojimai arba padaroma didelė žala psichinei ar fizinei sveikatai.
  1. 1,0 1,1 Mettraux, Guénaël (2005). International Crimes and the Ad Hoc Tribunals (anglų). Oxford University Press. p. 320. ISBN 978-0-19-927155-9.
  2. 2,0 2,1 Margaret M. DeGuzman,"Crimes Against Humanity" Research Handbook on International Criminal Law, Bartram S. Brown, ed., Edgar Elgar Publishing, 2011.
  3. Schwöbel-Patel, Christine (2020). „The Core Crimes of International Criminal Law“. The Oxford Handbook of International Criminal Law. Oxford University Press. p. 768. ISBN 9780198825203.
  4. „United Nations Office on Genocide Prevention and the Responsibility to Protect“. www.un.org. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.
  5. Romos statuto 7 straipsnis