Neutralitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Neutralitetasvalstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.[1]

Teisės ir įsipareigojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kariaujančios valstybės turi gerbti neutralių šalių teritoriją, per ją negali transportuoti savo pajėgų ar medžiagų, imti į savo karines pajėgas neutralių šalių piliečius. Kariaujančių valstybių karo laivai gali iki 24 valandų laikotarpiui įplaukti į neutralių valstybių uostus, tačiau tokiais atvejais neutralios valstybės gali šiems laivams taikyti įvairius apribojimus.

Neutralios valstybės įsipareigoja nesuteikti kariaujančioms šalims savo ginkluotųjų pajėgų, neleisti naudotis savo teritorija ar oro erdve karo tikslais, tiekiant ginklus ar karinės paskirties prekes kariaujančioms valstybėms, neutralios šalys turi taikyti vienodus apribojimus visoms kovojančioms pusėms.

Teisinis pagrindas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės neutraliteto teisinį pagrindą gali sudaryti arba jos tarptautinė sutartis su kitomis valstybėmis, arba jos vidaus teisės aktas, dažniausiai konstitucija. Tarptautine sutartimi gali būti garantuojama šios valstybės nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas. Valstybės neutralitetas jokiu būdu neapriboja jos suvereniteto, nes neutralitetas nustatomas savanoriškai ir jo galima atsisakyti.

Neutralitetas, nustatytas vidaus teisės aktu, yra politinio, o ne tarptautinio teisinio pobūdžio neutralitetas. Kitos valstybės neturi jokių įsipareigojimų tokios valstybės neutraliteto atžvilgiu.

Tarptautinėje teisėje neutralitetas skirstomas į karo atvejo, nuolatinį, sutartinį ir pozityvųjį. Karo atveju, neutraliteto nebūtina deklaruoti, nes pakanka laikytis neutralioms valstybėms nustatytų apribojimų. Valstybės nuolatinį neutralitetą pripažįsta tarptautinė bendruomenė ne tik karo atveju, bet ir taikos metu. Sutartinis neutralitetas nustatomas kelių valstybių sutartimi ir apima tik jų tarpusavio santykius. Pozityvusis neutralitetas susijęs su neprisijungusių valstybių politika nedalyvauti karinėse sąjungose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Neutralitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 338 psl.