ABBA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
ABBA

ABBA
Biografija
KilmėStokholmas, Švedija
Žanraipopsas, disko, europopsas, poprokas
Aktyvumo metai1972–1982 2018– Dabar
Įrašų kompanijaPolar (Švedija)
Polydor (Vokietija)
Philips
Atlantic (JAV/Kanada)
Universal (JAV)
Epic (JK)
Vogue (Prancūzija)
Discomate
RCA (Australija/Pietų Amerika)
PolyGram
Carnaby
Sunshine (Rodezija-Zimbabvė)
Ariston/Dig It
Svetainėwww.abbasite.com/ www.abbavoyage.com/
Buvę nariai
Anni-Frid Lyngstad,
Björn Ulvaeus,
Benny Andersson,
Agnetha Fältskog

ABBA – švedų vokalinis instrumentinis ansamblis, popmuzikos grupė, gyvavusi 19721983 m. Pavadinimas pagal keturių narių vardų inicialus – Agnetha Fältskog, Anni-Frid Lyngstad, Björn Ulvaeusas, Benny Anderssonas. ABBA plačiai laikoma viena geriausių visų laikų muzikinių grupių , taip pat viena komerciškai sėkmingiausių atlikėjų pop muzikos istorijoje[1], 1974–1983 m. ir 2021 m. užėmusi topų viršūnes visame pasaulyje ir sukūrusi 48 visiems žinomus singlus, tokius kaip „Dancing Queen“, „Take a Chance on Me“, „Chiquitita“, „Gimme! Gimme! Gimme! (A Man After Midnight)“ ir kitus.

1974 m. atstovaudami ŠvedijąEurovizijos“ dainų konkurse ABBA tapo nugalėtoja su daina „Waterloo“, kuri 2005 metais, švenčiant konkurso 50-metį[2], buvo pripažinta geriausia daina konkurso istorijoje. Pagrindiniais veiklos metais grupę sudarė dvi susituokusios poros: Fältskog ir Ulvaeusas bei Lyngstad ir Anderssonas. Augant jų populiarumui nukentėjo jų asmeniniai gyvenimai, dėl ko galiausiai žlugo abi santuokos. Tarpusavio santykių pokyčiai atsispindėjo grupės muzikoje – naujausiose kompozicijose buvo naudojami daugiau tamsūs ir introspektyvus tekstai. 1982 m. gruodį ABBA išsiskyrus, Anderssonas ir Ulvaeusas tęsė savo veiklą, kurdami muziką miuziklams ir filmams[3][4], o Fältskog ir Lyngstad siekė solinės karjeros[5][6].

Praėjus dešimtmečiui po grupės iširimo, buvo išleistas albumas „ABBA Gold“, kuris tapo pasauliniu bestseleriu. 1999 m. ABBA muzika buvo adaptuota kuriant miuziklą „Mamma Mia“, kuris gastroliavo visame pasaulyje ir 2021 m. lapkričio mėn. vis dar yra ilgiausiai rodomų kūrinių dešimtuke tiek Brodvėjuje, JAV, tiek „Vest End“ teatre, Londone. To paties pavadinimo filmas, pasirodęs 2008 m., tais metais tapo daugiausiai uždirbusiu filmu Jungtinėje Karalystėje. „Mamma Mia“ tęsinys! „Here We Go Again“ buvo išleistas 2018 m.

2010 m. kovo 15 d. „ABBA“ įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų[7].

2016 m. grupė vėl susibūrė ir pradėjo dirbti ties skaitmenizuotu avatarų koncertiniu turu[8]. Apie naujai įrašomas dainas buvo paskelbta dar 2018 m.[9], o pirmasis naujas grupės albumas per 40 metų „Voyage“ buvo išleistas 2021 m. lapkričio 5 d.[10] „ABBA Voyage“, koncertiniai pasirodymai, kuriuose ABBA nariai pasirodys kaip virtualūs avatarai, pavadinti „ABBAtars“ (liet. ABBAtarai), planuoja vykti Londone nuo 2022 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn. specialiai ABBA turui paruoštoje arenoje[11].

ABBA yra viena geriausiai parduodamų visų laikų muzikos atlikėjų, kurios įrašų visame pasaulyje parduota nuo 150 iki 385 mln. kopijų[12][13], grupė užėmė 3 vietą pagal singlų perkamumą Jungtinėje Karalystėje, 2012 m. lapkričio 3 d. buvo parduota 11,3 mln. singlų[14]. ABBA buvo pirmoji grupė iš ne anglakalbių šalies, pasiekusi nuolatinę sėkmę anglakalbių šalių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Airijos Respubliką, Kanadą, Australiją, Naująją Zelandiją ir Pietų Afriką, topuose. Tai visų laikų geriausiai parduodama Švedijos grupė[15] ir geriausiai parduodama grupė, kilusi iš žemyninės Europos. ABBA Jugtinėje Karalystėje išleido aštuonis TOP 1 albumus iš eilės. Grupė taip pat sulaukė nemažos sėkmės Lotynų Amerikoje ir įrašė savo hitų rinkinį ispanų kalba. 2015 metais jų daina „Dancing Queen“ buvo įtraukta į įrašų akademijos „Grammy“ šlovės muziejų[16].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958–1970: Dar prieš ABBA[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grupės nariai ir bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Benny Anderssonas (g. 1946 m. gruodžio 16 d. Stokholme, Švedijoje) būdamas 18 metų tapo populiarios švedų pop-roko grupės „Hep Stars“, kuri, be kita ko, atliko tarptautinių hitų koverius, nariu[17]. „Hep Stars“ buvo žinomi kaip „Švedijos Bitlai[18]. Jie taip pat įkūrė įrašų kompaniją „Hep House“, „Apple Corps“ atitikmenį. B. Anderssonas grojo klavišiniais ir galiausiai  savo grupei pradėjo rašyti originalias dainas, kurių daugelis tapo pagrindiniais grupės hitais, įskaitant „No Response“, „Sunny Girl“, „Wedding“ ir „Consolation“[19]. Kuriant dainas B. Anderssonas taip pat bendradarbiavo su dainininku ir dainų autoriumi Lasse Berghagenu, su kuriuo 1968 m. parašė savo pirmąjį kūrinį „Sagan om lilla Sofie“ (liet. Mažosios Sofijos istorija) Švedijos radijo „Svensktoppen“ pateikimui.

Bjornas Ulveusas (g. 1945 m. balandžio 25 d. Geteborge, Švedijoje) taip pat pradėjo savo muzikinę karjerą būdamas 18 metų, kai grojo ir dainavo populiarioje folkloro grupėje „Hootenanny Singers“. B. Ulvaeusas savo grupei pradėjo rašyti dainas anglų kalba ir netgi turėjo trumpą solinę karjerą. „Hootenanny Singers“ ir „Hep Stars“ grupių keliai kartais susikirsdavo gastroliuojat. 1966 m. birželį B. Ulvaeusas ir B. Anderssonas nusprendė kartu parašyti dainą. Pirmasis jų bandymas buvo daina „Isn't It Easy to Say“ („Argi nelengva pasakyti“), kurią vėliau įrašė „Hep Stars“. Stigas Andersonas buvo „Hootenanny Singers“ vadybininkas ir įrašų kompanijos „Polar Music“ įkūrėjas[17], kuris paskatino B. Ulveusą ir B. Anderssoną rašyti daugiau ir įžvelgė juose potencialą. Jie taip pat pradėjo groti su kitomis grupėmis scenoje ir jų kūriniuose, nors tik 1969 m. pora kartu parašė ir prodiusavo pirmuosius tikrus savo hitus: „Ljuva sextital“ („Saldūs šešiasdešimtieji“), kuriame skamba dainininkės Britos Borg balsas; ir grupės „Hep Stars“ 1969 m. hitą „Speleman“ („Smuikininkas“).

1969 m. B. Anderssonas parašė ir pristatė dainą „Hej, Clown“ („Ei, klaune“) 1969 m. vykusiame nacionaliniam festivaliui „Melodifestivalen“, kurio metu buvo renkamas Švedijos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkursui[17]. Daina užėmė pirmąją vietą, tačiau pakartotinis balsavimas B. Anderssono dainą nuleido į antrąją vietą[20]. Ta proga B. Anderssonas trumpam susitiko su savo būsima sutuoktine dainininke Anni-Frid Lyngstad, kuri taip pat dalyvavo konkurse. Po mėnesio jiedu tapo pora. Kai 1969 m. jų grupės pradėjo iširti, B. Anderssonas ir B. Ulveusas susibūrė ir 1970 m. įrašė savo pirmąjį albumą, pavadintą „Lycka“ („Laimė“), kuriame buvo abiejų vyrų dainuojamos originalios dainos. Iki 1974 m. vidurio B. Ulveusas vis dar retkarčiais įrašinėjo ir koncertavo su „Hootenanny Singers“, o B. Anderssonas dalyvavo kuriant jų įrašus.

Anni-Fried (Frida) Lyngstad (g. 1945 m. lapkričio 15 d., Ballangene už Narviko, Norvegijoje) nuo 13 metų dainavo įvairiose šokių grupėse ir daugiausia dirbo ties džiazu orientuotu kabareto stiliumi. Ji taip pat įkūrė savo grupę „Anni-Frid Four“. 1967 m. viduryje ji laimėjo nacionalinį talentų konkursą su daina „En ledig dag“ („Laisvadienis“), švediškos Bossa Nova dainos „Diena Portofine“, kuri įtraukta į albumą „Frida 1967–1972“, versija. Kaip konkuro laimėtoja F. Lyngstad gavo galimybę sudaryti sutartį su Švedijos įrašų kompaniją „EMI“ ir pasirodyti žiūrimiausiose šalies televizijos laidose. Šis televizijos pasirodymas, be daugelio kitų, įtrauktas į trijų valandų trukmės dokumentinį filmą „Frida – The DVD“ (2005). F. Lyngstad išleido keletą šlagerių stiliaus singlų per „EMI“, kurie nesulaukė didelio pasisekimo. Kai B. Anderssonas pradėjo kurti savo įrašus 1971 m., ji išleido savo pirmąjį singlą „Min egen stad“ („Mano miestas“), kurį parašė Benny ir kuriame visi būsimi ABBA nariai atlieka pritariamąjį vokalą. F. Lyngstad reguliariai gastroliavo ir koncertavo parkuose, taip pat pasirodydavo radijuje ir televizijoje. Ji trumpai susitiko su B. Ulvaeusu 1963 m. per talentų konkursą ir 1968 m. pradžioje su A. Fältskog per televizijos laidą.

A. Lyngstad su būsimais grupės draugais susipažino 1969 m. 1969 m. kovo 1 d. ji dalyvavo nacionaliniame festivalyje „Melodifestivalen“, kur pirmą kartą susitiko su B. Anderssonu. Po kelių savaičių jie vėl susitiko per koncertinį turą pietų Švedijoje ir netrukus tapo pora. A. Lyngstad  1969 m. rugsėjo mėn. išleido savo singlą „Peter Pan“ („Piteris Penas“) – tai pirmasis jos bendradarbiavimas su B. Anderssonu ir B. Ulveusu nuo tada, kai jie parašė dainą. Tada B. Anderssonas prodiusavo debiutinį A. Lyngstad studijinį albumą „Frida“, kuris buvo išleistas 1971 m. kovo mėn. A. Lyngstad 1969–1973 m. taip pat grojo keliuose reviu ir kabareto šou Stokholme. Susikūrus ABBA, 1975 m. ji įrašė dar vieną sėkmingą albumą „Frida ensam“ („Vieniša Frida“), kuriame buvo švediška „Fernando“ versija, kuri buvo Švedijos radijo topuose prieš išleidžiant anglišką „Fernando“ versiją[21].

Agnetha Fältskog (g. 1950 m. balandžio 5 d. Jonšiopinge, Švedijoje) dainavo su vietine šokių grupe, vadovaujama Bernto Engardto, kuris išsiuntė grupės demonstracinį įrašą Karlui Gerhardui Lundqvistui. Demonstracinėje juostoje skambėjo Agnethos parašyta ir dainuota daina „Jag var så kär“ („Aš taip įsimylėjau“). Lundkvistą taip sužavėjo jos balsas, kad jis buvo įsitikinęs, kad ji taps žvaigžde. Po didelių pastangų ieškant dainininkės jis susitarė, kad Agneta atvyktų į Stokholmą ir įrašytų dvi savo dainas, dėl to Agneta, būdama 18 metų, tapo Švedijos rekordininke su savos kompozicijos daina, kuri vėliau buvo parduota daugiau nei 80 tūkst. kopijų. Netrukus kritikai ir dainų kūrėjai ją pastebėjo kaip talentingą dainininkę ir šlagerio stiliaus dainininkę ir autorę. Tokios dainininkės kaip Connie Francis buvo pagrindiniai Feltskog įkvėpimo šaltiniai ankstyvaisiais jos gyvenimo metais. Kartu su savo kūriniais ji įrašė užsienio hitų koverius ir atliko juos gastroliudama po Švedijos liaudies parkuose. Dauguma didžiausių hitų buvo sukurti jos pačios, o tai buvo gana neįprasta septintojo dešimtmečio dainininkei. 1968–1971 metais Agneta išleido keturis solinius albumus. Ji turėjo daug sėkmingų singlų Švedijos topuose.

1969 m. gegužę Švedijoje filmuojant specialiąją televizijos laidą, A. Fältskog susipažino su B. Ulvaeusu ir 1971 m. liepos 6 d. jie susituokė. Galiausiai A. Fältskog ir B. Ulvaeus dalyvavo vienas kito dainų įrašymo sesijose[22], o netrukus B. Anderssonas ir A. Lyngstad papildė A. Fältskog trečiajį studijinį albumą „Som jag är“ („Kokia esu“) (1970) pritariamaisiais vokalais. 1972 m. A. Fältskog vaidino Marijos Magdalietės vaidmenį originaliame švedų spektaklyje „Jėzus Kristus superžvaigždė“ ir sulaukė palankių atsiliepimų. 1967–1975 m. A. Fältskog išleido penkis studijinius albumus[23].

Pirmasis gyvas pasirodymas ir „Festfolket“ pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bandymas sujungti savo talentus įvyko 1970 m. balandį, kai abi poros kartu išvyko atostogauti į Kipro salą. Tai, kas prasidėjo nuo linksmybių paplūdimyje, baigėsi ekspromtu improvizuotu gyvu pasirodymu prieš saloje dislokuotus Jungtinių Tautų karius. B. Anderssonas ir B. Ulvaeusas tuo metu įrašinėjo savo pirmąjį albumą „Lycka“ (liet. Laimė), kuris turėjo būti išleistas 1970 m. rugsėjį. Tų pačių metų birželį A. Fältskog ir A. Lyngstad į keletą kūrinių įtraukė pritariamąjį vokalą, o idėja dirbti kartu paskatino juos 1970 m. lapkričio 1 d. pasirodyti scenoje Geteborge su grupiniu vardu „Festfolket“ (šved. „vakarėlio lankytojai“, taip pat „sužadėtinės poros“).

Geteborge vykęs šou sulaukė iš esmės neigiamų atsiliepimų, išskyrus B. Anderssono ir B. Ulveuso hito „Hej, gamle man“ (liet. Sveikas, seni) atlikimas – B. Anderssono ir B. Ulveuso pirmasis įrašas, kuriame skamba visų keturių atlikėjų balsai. Jie taip pat atliko solinius pasirodymus iš savo albumų, tačiau abejingas priėmimas įtikino kvartetą kuriam laikui atidėti bendradarbiavimo planus ir netrukus visi vėl susitelkė į atskirus projektus.

Pirmasis bendras įrašas „Hej, gamle man“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuoju kvarteto hitu tapo daina „Hej, gamle man“ (liet. Sveikas, seni) apie seną Išganymo armijos (angl. The Salvation Army) karį. Įrašas buvo priskirtas B. Anderssono ir B. Ulveuso kūrybai ir jis užėmė 5 vietą pardavimų sąraše ir 1 vietą Švedijos radijo (šved. Sveriges Radio) topų sąraše išlikdamas jame 15 savaičių.

1971 m. keturi atlikėjai pradėjo daugiau dirbti kartu, įtraukdami savo vokalą į kitų narių kuriamus įrašus. 1970 m. gegužę A. Fältskog, B. Anderssonas ir B. Ulvaeusas gastroliavo kartu, o A. Lyngstad tuo metu gastroliavo viena. Dažnos įrašų sesijos vasarą suartino ketvertą[24].

1970–1973: Grupės susikūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. B. Ulvaeusui ir B. Anderssonui išleidus albumą „Lycka“ (liet. Laimė) Švedijoje buvo išleisti dar du singlai: „Det kan ingen doktor hjälpa“ (liet. Nė vienas gydytojas negali padėti) ir „Tänk om jorden vore ung“ (liet. Įsivaizduokite, jei žemė būtų jauna) su ryškesniais A. Fältskog ir A. Lyngstad vokalais – ir vidutiniška sėkme topuose.

A. Fältskog ir B. Ulvaeusu, jau susituokę, 1971 metų viduryje pradėjo reguliariai koncertuoti kartu su B. Anderssonu Švedijos folkparkuose.

Stigas Andersonas, „Polar Music“ įkūrėjas ir savininkas, buvo pasiryžęs įsiveržti į tarptautinę rinką su B. Anderssono ir B. Ulveuso kurta muzika. „Vieną dieną parašysite dainą, kuri taps pasauliniu hitu“, – prognozavo jis[25]. S. Andersonas paskatino B. Ulveusą ir B. Anderssoną parašyti dainą kasmet rengiamam dainų konkursui, kurį organizuoja Švedijos visuomeniniai transliuotojai, „Melodifestivalen“, o po dviejų atmestų paraiškų 1971 m.[26] B. Anderssonas ir B. Ulveusas pristatė savo naują dainą „Säg det med en sång“ (liet. Pasakyk tai su daina), skirta 1972 m. konkurso pasirodymui pasirenkant dainininkę Leną Anderson jos atlikimui. Daina užėmė trečią vietą ir tapo hitu Švedijoje[27].

Pirmieji sėkmės ženklai užsienyje buvo netikėti, nes 1972 m. kovo mėn. Japonijoje per įrašų kompaniją „Epic Records“ buvo išleistas B. Anderssono ir B. Ulvaeuso singlas „She's My Kind of Girl“, todėl dueto kūrinys pateko į Top 10 geriausių hitų sąrašą[17]. Japonijoje buvo išleisti dar du singlai: „En Carousel“[28] (liet. Karuselė) ir „Love Has Its Ways“ (liet. Meilė turi savo kelius) (daina, kurią jie parašė kartu su Kōichi Morita)[29].

Pirmasis hitas kaip Björn & Benny, Agnetha & Anni-Frid[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

B. Ulvaeusas ir B. Anderssonas toliau atkakliai kūrė dainas ir eksperimentavo su naujais garsais bei vokalo aranžuotėmis. 1972 m. birželio mėn. buvo išleistas singlas „People Need Love“ (liet. Žmonėms reikalinga meilė), kuriame skambėjo kviestinių moterų vokalai, kuriems tuo metu buvo teikiama daug dėmesio. Stigas Andersonas išleido singlą kaip „Björn & Benny, Agnetha & Anni-Frid“ kūrinį. Daina užėmė 17 vietą Švedijos geriausių singlų ir albumų sąraše, pakankamai įtikindama grupę, kad jie kažko siekia[30]. Singlas taip pat tapo pirmuoju įrašu, patekusiu į kvarteto topą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jis užėmė 114 vietą „Cashbox“ singlų sąraše ir 117 vietą žurnalo „Pasaulio rekordai“ (angl. Record World) sudarytame geriausių singlų sąraše. Taip pat singlas buvo išleistas su „Björn & Benny (with Svenska Flicka)“ etikete per įrašų kompaniją „Playboy Records[31]. Pasak Stigo Andersono, „People Need Love“ (liet. Žmonėms reikalinga meilė) galėjo būti daug didesnis Amerikos hitas, tačiau tokia maža leidykla kaip „Playboy Records“ neturėjo platinimo išteklių, kad patenkintų singlo paklausą iš mažmenininkų ir radijo programų[32].

Singlas „Ring Ring“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. grupė ir jų vadybininkas Stigas Andersonas nusprendė dar kartą pabandyti sudalyvauti „Melodifestivalen“ konkurse, bet šį kartą su daina „Ring Ring“ (liet. Žiedas Žiedas). Studijos sesijoms vadovavo Maiklas B. Tretovas, kuris eksperimentavo su „garso sienelės“ technika, kuri vėliau tapo išskirtiniu nauju garsu, siejamu su ABBA. Stigas Andersonas kartu su Neilu Sedaku ir Philu Cody surengė dainų tekstų vertimą į anglų kalbą ir jie manė, kad tai atneš didelę sėkmę. Tačiau 1973 m. vasario 10 d. daina „Melodifestivalen“ konkurse užėmė trečią vietą; taigi ji taip ir nepateko į Euroviziją. Nepaisant to, grupė išleido savo debiutinį studijinį albumą, dar vadinamą „Ring Ring“, kuris buvo nusisekęs, o singlas „Ring Ring“ pato hitu daugelyje Europos ir Pietų Afrikoje. Tuo metu Stigas Andersonas manė, kad tikrasis proveržis gali įvykti tik sulaukus hito Jungtinėje Karalystėje arba JAV.

Kai 1973 m. Agneta Feltskog pagimdė dukrą Lindą, kelionės į Vakarų Vokietiją metu ją trumpam pakeitė dainininkė Ingera Brundin.

Oficialus grupės pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. Stigas Andersonas, pavargęs nuo gremėzdiškų pavadinimų, grupę pradėjo viešai ir privačiai vadinti ABBA. Iš pradžių tai buvo žodžių žaismas, nes Abba taip pat buvo Švedijoje žinomos žuvies konservų įmonės pavadinimas, o kartu ir grupės santrumpa. Tačiau kadangi žuvies konservai buvo nežinomi už Švedijos ribų, Andersonas tikėjo, kad pavadinimas veiks tarptautinėse rinkose. Viename Geteborgo laikraštyje buvo surengtas konkursas, kuriuo siekta rasti tinkamą grupei pavadinimą, o vasarą oficialiai paskelbta, kad grupė bus žinoma kaip „ABBA“. Grupė derėjosi su konservų gamyklomis dėl teisių į pavadinimą. JAV žurnalistas Fredas Bronsonas žurnalui „Billboard“ pasakojo, kad A. Feltskog 1988 m. interviu metu jam pasakė, kad „[ABBA] turėjo paprašyti leidimo, o gamykla atsakė: „Gerai, jei neversite mūsų gėdytis dėl to, ką darote“. „ABBA“ yra akronimas, sudaryta iš kiekvieno grupės nario vardo pirmųjų raidžių: Agneta, Bjorn, Benny, Annie-Fried. Ankstyviausias žinomas „ABBA“ paminėjimo pavyzdys, parašytas popieriuje, yra 1973 m. spalio 16 d. Stokholmo studijos „Metronome“ studijos įrašų sesijos protokolas – iš pradžių buvo parašyta „Björn, Benny, Agnetha & Frida“, bet vėliau buvo perbraukta, viršuje didelėmis raidėmis parašyta „ABBA“.

Oficialus logotipas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jų oficialų logotipą, su apsukta „B“, sukūrė menininkas Rune Söderqvistas, kuris taip pat sukūrė daugumą ABBA įrašų viršelių. Pirmą kartą ambigrama pasirodė prancūzų rinktiniame albume „Golden Double Album“, kurį 1976 m. gegužės mėn. išleido Prancūzijoje esanti įrašų kompanija „Disques Vogue“, ir nuo to laiko buvo naudojama visuose oficialiuose leidiniuose.

Oficialaus logotipo idėja kilo vokiečių fotografui Wolfgangui „Booby“ Heilemannui, fotografuojant aksominius kombinezonus paauglių žurnalui „Bravo“. Nuotraukoje ABBA nariai laikė milžiniškus savo vardų inicialus. Po to, kai buvo padarytos nuotraukos, Heilemannas suprato, kad B. Anderssonas savo raidę „B“ laikė atvirkščiai; tai paskatino grupę pagalvoti apie logotipą su veidrodine „B“. Nuo 1976 m. pirmoji „B“ logotipe buvo „veidrodinė“ ir taip tapo registruotu grupės prekės ženklu.

Įsigijusi grupės katalogą, „PolyGram“ pradėjo naudoti skirtingus ABBA logotipo variantus, naudodama kitą šriftą. 1992 m. „PolyGram“ prie jo pridėjo karūnos emblemą, pirmą kartą išleidžiamam rinkiniui „ABBA Gold: Greatest Hits“ (liet. ABBA Auksas: Geriausi Hitai). „Universal Music“ įsigijus „PolyGram“ (taigi ir ABBA „Polar Music International“ etiketę), grupės katalogo kontrolė grįžo į Stokholmą. Nuo tada originalus logotipas buvo atkurtas ant visų oficialių gaminių.

1973-1976: Proveržis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. „Eurovizijos“ dainų konkursas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai grupė pateko į „Melodifestivalen“ su daina „Ring Ring“, bet nepavyko tapti 1973 m. Švedijos atstovais „Eurovizijos“ dainų konkurse, Stigas Andersonas nedelsdamas pradėjo planuoti kitų metų pasirodymą. B. Ulveusas, B. Anderssonas ir S. Andersonas tikėjo galimybėmis panaudoti „Eurovizijos“ dainų konkursą, kaip priemonę išgarsėti ir pristatyti verslui save kaip grupe ir dainų kūrėjus. 1973 m. pabaigoje Švedijos televizija pakvietė juos parašyti dainą 1974 m. vykstančiam „Melodifestivalen“ konkursui, o optimistinė daina „Waterloo“ buvo pasirinkta iš daugybės naujų dainų.

1974 m. vasario 9 d. ABBA užkariavo savo tautos širdis per Švedijos televiziją ir šiuo trečiuoju bandymu buvo daug labiau patyrę ir geriau pasiruošę „Eurovizijos“ dainų konkursui. 1974 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso laimėjimas suteikė ABBA galimybę keliauti po Europą ir pasirodyti pagrindinėse televizijos laidose; taip grupės singlas pateko į daugelio Europos šalių singlų topų viršūnes. Po sėkmės „Eurovizijos“ dainų konkurse ABBA praleido šlovės vakarą šėlsdama atitinkamai pavadintame „The Grand Brighton Hotel“ pirmojo aukšto Napoleono liukso numeryje.

„Waterloo“ tapo pirmuoju dideliu ABBA hitu daugelyje šalių ir TOP 1 singlu devyniose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse, įskaitant didžiąsias Jungtinės Karalystės ir Vakarų Vokietijos rinkas bei Pietų Afriką. Ji taip pat pateko į dešimtuką keliose kitose šalyse, įskaitant užimtą trečiąją vietą Ispanijoje, ketvirtą vietą Australijoje ir Prancūzijoje ir septintąją vietą Kanadoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose daina užėmė šeštą vietą „Billboard Hot 100“ sąraše, atverdama kelią jų pirmajam albumui ir pirmajai grupės kelionei į šią šalį. Nors tai buvo trumpas reklaminis vizitas, jo metu jie pirmą kartą pasirodė Amerikos televizijoje „The Mike Douglas Show“ laidoje. Albumas „Waterloo“ „Billboard 200“ topuose užėmė vos 145 vietą, tačiau sulaukė vieningo JAV kritikų įvertinimo: „Los Angeles Times“ pavadino jį „įtikinančiu ir žavingu debiutiniu albumu, kuris gana efektyviai perteikia pagrindinio popso dvasią... malonus ir jaudinantis projektas“, o žurnalas „Creem“ jį apibūdino kaip „tobulą išskirtinių, mielų kompozicijų derinį“.

Tolesnis ABBA singlas „Honey, Honey“ (liet. Mielasis, Mielasis) JAV „Billboard Hot 100“ užėmė 27 vietą, keliose kitose šalyse pateko į geriausių dvidešimtuką, o Vakarų Vokietijoje tapo antruoju hitu, nors Australijoje ir JAV pasiekė tik 30 vietą geriausių hitų sąrašuose. Jungtinėje Karalystėje britų leidykla „Epic Records“ nusprendė vietoj „Honey, Honey“ iš naujo išleisti singlo „Ring Ring“ remiksą, o tuo metu gyvavusios grupės „Sweet Dreams“ koverinė „Honey, Honey“ versija pasiekė 10 vietą dainų reitinge. Abu įrašai debiutavo Jungtinės Karalystės topuose vienos savaitės skirtumu. „Ring Ring“ Jungtinėje Karalystėje nepateko į geriausiųjų 30-tuką, kurstydama gandus, kad grupė tiesiog buvo „Eurovizinis“ vieno hito stebuklas.

Po Eurovizijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. lapkritį ABBA pradėjo savo pirmąjį turą po Europą – koncertavo Danijoje, Vakarų Vokietijoje ir Austrijoje. Tai nebuvo taip sėkminga, kaip tikėjosi grupė, nes į daugumą koncertų nebuvo išparduoti visi bilietai. Dėl paklausos stokos teko atšaukti kelis koncertus, tarp jų ir vienintelį koncertą planuotą Šveicarijoje. Antrasis turo etapas, vykęs 1975 m. sausį per Skandinaviją, buvo visiškai kitoks. Jie visur grojo pilnoms salėms ir pagaliau sulaukė tokio priėmimo, kokio siekė. 1975 m. viduryje gyvi pasirodymai vėl tęsėsi, kai ABBA Švedijoje ir Suomijoje pradėjo keturiolikos lauke vykstančių pasirodymų turą. Jų pasirodymas Stokholme, Gröna Lund pramogų parke, pritraukė apie 19 200 žiūrovų. Bjornas Ulvaeusas vėliau pasakė: „Jei pažvelgsite į singlus, kuriuos išleidome iškart po „Waterloo“, mes bandėme panašėti į „The Sweet“, pusiau glamišką roko grupę, kuri buvo kvaila, nes visada buvome pop grupė.“

1974 m. pabaigoje „So Long“ (liet. Iki pasimatymo) buvo išleistas kaip singlas Jungtinėje Karalystėje, tačiau negrojo per „Radio 1“ eterį ir į topus nepateko. Vienintelės šalys, kuriose jis buvo sėkmingas, buvo Austrija, Švedija ir Vokietija, kur singlas pirmosiose dviejose šalyse pateko į top dešimtukus, o Vokietijoje į 21 vietą. 1975 m. viduryje ABBA išleido dainą „I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“ (liet. Aš sutinku, Aš sutinku, Aš sutinku, Aš sutinku,Aš sutinku), kuri vėlgi mažai skambėjo „Radio 1“ eteryje, bet sugebėjo pakilti tik į 38 vietą Jungtinės Karalystės topuose ir pasiekti aukščiausią penktąją vietą keliose Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse ir pirmąją vietą Pietų Afrikoje. Vėliau tais pačiais metais išleistas jų trečiasis studijinis albumas ir singlas „SOS“ grąžino juos į Jungtinės Karalystės topus – singlas atsidūrė šeštoje vietoje, o albumas – 13 vietoje. „SOS“ taip pat buvo antrasis ABBA hitas tapęs numeris vienas Vokietijoje, trečias Australijoje ir pirmasis Prancūzijoje ir antrasis keliose kitose Europos šalyse. Sėkmė dar labiau sustiprėjo, kai daina „Mamma Mia“ užėmė pirmąją vietą Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Australijoje ir keliose kitose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose tiek „I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“ ir „SOS“ užėmė 15 vietą „Billboard Hot 100“ sąraše, tačiau „Mamma Mia“ užėmė 32 vietą Kanadoje.

Iki tol grupės sėkmė Jungtinėse Valstijose apsiribojo vienkartiniais singlų išleidimais. 1976 m. pradžioje grupė jau turėjo keturis singlus JAV TOP30 topuose, tačiau albumų rinka pasirodė sunkiai įveikiama. To paties pavadinimo ABBA albumas sukūrė tris hitus Amerikoje, tačiau jis užėmė tik 165 vietą „Cashbox“ albumų sąraše ir 174 vietą Billboard 200 tope. Visų pirma muzikinis žurnalas „Creem“ išreiškė nuomonę, kad ABBA išgyveno „labai aplaidžią reklaminę kampaniją“ JAV. Nepaisant to, grupė sulaukė šiltų atsiliepimų Amerikos spaudoje. „Cashbox“ net teigė, kad „Abba rinkodaros, rašymo ir pristatymo srityje yra nuolatinis skonis ir  meniškumo gyslelė, todėl beveik gėda kritikuoti jų pastangas“, o „Creem“ rašė: „SOS šiame LP apsupta tiek daug geros melodijos, kurios vargina vaizduotę“.

Australijoje po muzikinių klipų „I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“ ir „Mamma Mia“ pasirodymų nacionalinėje televizijos pop šou „Countdown“ greitai pastebėjo grupę ir ji sulaukė didžiulio populiarumo, o „Countdown“ tapo pagrindiniu grupės propaguotoju dėl savo unikalių muzikinių klipų. Tai sukėlė didžiulį ABBA susidomėjimą Australijoje, todėl daina „I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“ išliko pirmoje reitingų vietoje tris savaites, o „SOS“ šiame sąraše išliko savaite. Daina „Mamma Mia“ reitinge išbuvo dešimt savaičių, o albumas išlaikė pirmąją vietą keletą mėnesių. Trys dainos taip pat buvo sėkmingos netoliese esančioje Naujojoje Zelandijoje – dvi pirmosios („I Do, I Do, I Do, I Do, I Do“ ir „SOS“) buvo topo viršūnėje, o trečioji („Mamma Mia“) – antroje vietoje.

1976–1981: ABBA superžvaigždės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albumai Greatest Hits ir Arrival[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. kovo mėn. grupė išleido rinkinį-albumą „Greatest Hits“ (liet. Geriausi hitai). Tai tapo pirmuoju jų albumu atsidūrusiu pirmoje populiariausių albumų sąrašo vietoje Jungtinėje Karalystėje ir taip pat pirmą kartą pateko į 50 geriausių JAV albumų topų sąrašą, o galiausiai buvo parduota daugiau nei milijonas šio albumo kopijų. Taip pat į „Greatest Hits“ albumą buvo įtrauktas naujas singlas „Fernando“, kuris užėmė pirmąją vietą mažiausiai trylikoje pasaulio šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją, Australiją, Pietų Afriką ir Meksiką, kitose pasaulio šalyse šis singlas puikavosi geriausių singlų penketukuose. Visame pasaulyje buvo parduota daugiau nei 10 milijonų singlo kopijų. Australijoje „Fernando“ užėmė 1 vietą rekordiškai ilgą laiką – 14 savaičių (ir išliko topuose 40 savaičių) ir buvo ilgiausiai gyvavęs topo lyderis daugiau nei 40 metų, kol jį 2017 m. gegužės mėn. aplenkė Edo Sheerano daina „Shape of You“. Singlas iki šiol išlieka vienas perkamiausių Australijoje. 1976 m. grupė laimėjo pirmąjį tarptautinį prizą, kai Fernando buvo išrinktas kaip „Geriausias 1975 m. studijinis įrašas“. Jungtinėse Amerikos Valstijose "Fernando" pateko į „Cashbox Top 100“ singlų topų dešimtuką, o „Billboard Hot 100“ sąraše užėmė 13 vietą. Tuo pat metu Vokietijoje buvo išleistas rinkinys „The Very Best of ABBA“ (liet. ABBA. Tai, kas geriausia), kuris taip pat tapo albumu Nr. 1 populiariausių albumų sąrašuose, o po kelių mėnesių sekęs „Greatest Hits“ (liet. Geriausi hitai) rinkinys pakilo iki antrosios vietos Vokietijoje, nepaisant visų panašumų su albumu-rinkiniu „The Very Best of ABBA“.

Ketvirtasis studijinis grupės albumas „Arrival“ (liet. Atvykimas) tapęs populiariausiu albumu daugelyje Europos šalių, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje bei buvęs Top 3 populiariausių albumų sąrašuose Kanadoje bei Japonijoje, rodė naujus pasiekimus tiek dainų kūrimo srityje, tiek darbo studijoje veikloje. Albumas sulaukė puikių atsiliepimų iš kitų į roką orientuotų britų muzikos savaitinių žurnalų, tokių kaip „Melody Maker“ ir „New Musical Express“ ir dažniausiai dėkingų kritikų atsiliepimų iš JAV. „Arrivals“ (liet. Atvykimas) albumo kūriniai tapo hitais: „Money, Money, Money“ (liet. Pinigai, Pinigai, Pinigai) tapo Nr. 1 Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje ir kitose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse; „Knowing Me, Knowing You“ (liet. Pažįsti mane, pažįsti save) – šeštoji iš eilės ABBA daina Nr. 1 Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tikra sensacija buvo singlas „Dancing Queen“ (liet. Šokių karalienė), ne tik užėmęs pirmąją vietą ištikimose rinkose, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija, kelios kitos Vakarų ir Šiaurės Europos šalys bei Australija, bet ir užėmęs pirmąją vietą JAV, Kanadoje, Sovietų Sąjungoje ir Japonijoje. Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje puikavosi Top 10 populiariausių dainų sąrašuose. Visos trys dainos buvo populiariausios Meksikoje. Pietų Afrikoje ABBA sulaukė stulbinamos sėkmės – dainos „Fernando“, „Dancing Queen“ ir „Knowing Me, Knowing You“ pateko į 20 geriausiai parduodamų singlų 1976–1977 m. sąrašą. 1977 m. „Arrival“ buvo nominuotas pirmajam „The BRIT awards“ (liet. Britų muzikos apdovanojimai) apdovanojimui kategorijoje „Geriausias tarptautinis metų albumas“. Iki to laiko ABBA buvo populiari Jungtinėje Karalystėje, daugumoje Europos, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kanadoje. Dokumentiniame filme „Frida – The DVD“ A. Lyngstad pasakojo, kad ji ir Fältskog, esant grupėje, tobulėjo kaip daininkės, nes bėgant metams ABBA įrašai tapo vis sudėtingesni.

Turas po Europą ir Australiją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. sausį ABBA pradėjo savo pirmąjį didelį turą. Grupės statusas kardinaliai pasikeitė ir jie buvo aiškiai laikomi superžvaigždėmis. Sausio 28 d. jie pradėjo savo ilgai lauktą turą Osle, Norvegijoje, ir surengė grandiozinį šou, kuriame buvo kelios scenos iš jų pačių sukurtos mini operetės „Mergina auksiniais plaukais“. Koncertas sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio iš visos Europos ir Australijos. Jie tęsė turą po Vakarų Europą, aplankydami Geteborge, Kopenhagą, Berlyną, Kelną, Amsterdamą, Antverpeną, Eseną, Hanoverį ir Hamburgą ir baigdami pasirodymais Jungtinėje Karalystėje Mančesteryje, Birmingeme, Glazge ir dviem išparduotais koncertais Londono karališkajame teatre, Alberto salėje. Bilietus į šiuos du pasirodymus buvo galima įsigyti tik paštu, o vėliau paaiškėjo, kad bilietų kasa gavo 3,5 mln. užklausų, kurias užteko užpildyti 580 kartų. Kartu su pagyrimais („ABBA pasirodo nepaprastai sėkmingai atkuriant savo įrašus“, rašė Creemas) buvo skundų, kad „ABBA pasirodė sklandžiai... bet be jokio savitumo su 16 žmonių ant scenos“ (Melodijų kūrėjas). Vienas iš Karališkosios Alberto salės koncertų buvo nufilmuotas kaip nuoroda į Australijos turo, kuris tapo ABBA: The Movie, filmavimą, nors tiksliai nežinoma, kiek koncerto buvo nufilmuota.

Po europinio turo 1977 m. kovą ABBA surengė 11 pasirodymų Australijoje, kur iš viso dalyvavo 160 000 žmonių. Kovo 3 d. Sidnėjuje vykusį atidarymo koncertą, kuriame dalyvavo 20 000 žiūrovų, sugadino liūtis, o A. Lyngstad koncerto metu paslydo ant šlapios scenos. Tačiau vėliau visi keturi nariai šį koncertą prisiminė kaip įsimintiniausią savo karjeroje. Jiems atvykus į Melburną, Melburno rotušėje buvo surengtas pilietinis priėmimas, kurio metu ABBA pasirodė balkone, kad pasveikintų entuziastingą 6000 žmonių minią. Melburne grupė surengė tris koncertus, kiekviename iš jų dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. žiūrovų, įskaitant Australijos ministrą pirmininką Malcolmą Fraserį ir jo šeimą. Pirmajame Melburno koncerte 16 000 žmonių susirinko už aptvertos teritorijos pasiklausyti koncerto. Adelaidėje, Australijoje, grupė surengė vieną koncertą Futbolo parke 20 tūkst. žmonių akivaizdoje, o dar 10 tūkst. klausėsi gatvėje. Per pirmąjį iš penkių koncertų Perte buvo pranešta apie bombą, todėl visi dalyviai turėjo evakuotis iš Pramogų centro. Turą lydėjęs precedento neturintis žiniasklaidos dėmesys yra užfiksuota filme „ABBA: The Movie“, kurį režisavo Lasse Hallström.

ABBA. Albumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. gruodį ABBA po „Arrival“ (liet. Atvykimas) išleido ambicingesnį penktąjį albumą „ABBA: The Album“ (liet. ABBA. Albumas), išleistą kartu su „ABBA: The Movie“ (liet. ABBA. filmas) debiutu. Nors Jungtinėje Karalystėje apžvalgininkai albumą įvertino mažiau palankiai, jame vėlgi buvo dar vieni ABBA pasauliniai hitai: „The Name of the Game“ (liet. Žaidimo pavadinimas) ir „Take a Chance on Me“ (liet. Pabandyk su manimi), kurie Jungtinės Karalystės buvo topų viršūnėse ir pasiekė įspūdingus pardavių kiekius daugelyje šalių, nors kūrinys „Name of the Game“ (liet. Žaidimo pavadinimas) apskritai buvo sėkmingesnis Šiaurės šalyse, o „Take a Chance on Me“ (liet. Pabandyk su manimi) – Šiaurės Amerikoje ir vokiškai kalbančiose šalyse.

„Name of the Game“ užėmė antrąją vietą Nyderlanduose, Begiume ir Švedijoje, taip pat pateko į geriausių penketuką Suomijoje, Norvegijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje, o Meksikoje (JAV) jis pasiekė tik 10, 12 ir 15 vietas. „Take a Chance on Me“ tapo populiariausiu hitu Austrijoje, Belgijoje ir Meksikoje, o JAV, Kanadoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Šveicarijoje pateko į geriausiųjų trejetuką, o Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje pasiekė tik 12 ir 14 vietas. Abi dainos pateko į geriausių dešimtuką tokiose šalyse kaip Rodezija ir Pietų Afrika, taip pat Prancūzijoje. Nors „Take a Chance on Me“ ir nepateko į JAV topų viršūnę, ten jis pasirodė esąs didžiausias ABBA hitas – parduota daugiau kopijų nei „Dancing Queen“. Pramonės apžvalgininkai pardavimų mažėjimą Australijoje laikė neišvengiamu, nes ABBA karštligė, kuri ten tęsėsi beveik trejus metus, galėjo tęstis tik tol, kol paaugliai natūraliai pradėjo atsisakyti grupės, kurią taip dievino abu jų tėvai ir seneliai.

Trečiasis singlas „Eagle“ (liet. Erelis) buvo išleistas žemyninėje Europoje ir Australijoje, tapęs pirmuoju hitu Begiume ir Top 10 hitu Nyderlanduose, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Pietų Afrikoje, tačiau vos pateko į Australijos topą. „Eagle“ (liet. Erelis) B pusėje buvo „Thank You for the Music“, o 1983 m. jis buvo pavėluotai išleistas kaip A dalies singlas Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. „Thank You for the Music“ tapo viena geriausių ir geriausiai žinomu ABBA dainų, kuri per visą grupės gyvavimo laikotarpį nebuvo išleista kaip singlas. „ABBA: The album“ pateko į albumų topų viršūnes Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, o Australijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Rodezijoje pakilo į Top 5, o Kanadoje ir Japonijoje pateko į Top 10. Šaltiniai taip pat nurodo, kad pardavimas Lenkijoje viršijo 1 mln. egzempliorių, o pardavimo paklausa Rusijoje negalėjo būti patenkinta turimos pasiūlos. Albumas JAV užėmė 14 vietą.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ring Ring (1973)
  • Waterloo (1974)
  • Abba (1975)
  • Arrival (1976)
  • The Album (1977)
  • Voulez – vous (1979)
  • Super Trouper (1980)
  • The Visitors (1981)
  • Voyage (2021)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Why are Abba so popular?, www.bbc.com, 2014 spalio 21 d. [Archyvinis puslapis]
  2. Abba win 'Eurovision 50th' vote, www.bbc.com, 2005 spalio 23 d.
  3. Björn Ulvaeus, www.biography.com, 2014 liepos 8 d. [Archyvinis puslapis]
  4. Benny Andersson, www.biography.com, 2014 balandžio 2 d. [Archyvinis puslapis]
  5. Agnetha Fältskog, www.biography.com, 2014 liepos 4 d. [Archyvinis puslapis]
  6. Anni-Frid Lyngstad, www.biography.com, 2014 balandžio 2 d. [Archyvinis puslapis]
  7. ABBA makes Rock and Roll Hall of Fame, www.articles.latimes.com, 2009 gruodžio 16 d. [Archyvinis puslapis]
  8. Abba to reunite for 'new entertainment experience', www.bbc.com, 2016 m. spalio 26 d.
  9. ABBA Reunite, Announce New Songs, www.pitchfork.com, 2018 balandžio 27 d.
  10. Abba reunite for Voyage, first new album in 40 years, www.theguardian.com, 2021 rugsėjo 2 d.
  11. ABBA Voyage tickets: Here's where to get ABBA concert tickets and when they go on sale, www.express.co.uk, 2021 rugsėjo 7 d.
  12. New Exhibition Launched As ABBA Sells More Music Than Ever, www.forbes.com, 2018 gegužės 17 d.
  13. The way old friends do: ABBA reform, plan virtual tour and new album, www.ghostarchive.org, 2021 rugsėjo 3 d. [Archyvinis puslapis]
  14. The Official Top 20 biggest selling groups of all time revealed!, www.officialcharts.com, 2012 lapkričio 3 d.
  15. ABBA Tribute Announced for River Moselle, www.chronicle.lu, 2019 sausio 19 d.
  16. GRAMMY Hall Of Fame Class Of 2015, www.grammy.com, 2014 gruodžio 16 d. [Archyvinis puslapis]
  17. 17,0 17,1 17,2 17,3 REES, Dafydd; CRAMPTON, Luke. Guinness Book of Rock Stars. Enfield: Guinness Publishing. p. 1–2. ISBN 978-0-85112-971-6.
  18. 10 Things You Never Knew About ABBA, www.virginmedia.com [Archyvinis puslapis]
  19. PALM, Carl Magnus. Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  20. Palm, Carl Magnus (2001). Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 110. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  21. Palm, Carl Magnus (2001). Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 41-48. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  22. Palm, Carl Magnus (2001). Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 126. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  23. Palm, Carl Magnus (2001). Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 112-129, 135-136. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  24. Palm, Carl Magnus (2001). Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 163-170. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  25. Palm, Carl Magnus (2001). Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 150. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  26. Palm, Carl Magnus (2001). Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 173. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  27. Palm, Carl Magnus (2001). Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 174. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  28. Cover Art for Björn and Benny Single "En Carousel"/"Lycka", www.discogs.com
  29. PALM, Carl Magnus. Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 182. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  30. PALM, Carl Magnus. Bright Lights, Dark Shadows: The Real Story of ABBA. London: Omnibus, p. 185. ISBN 978-0-7119-8389-2.
  31. ABBA Bjorn Ulvaeus reveals band were 'mistaken for sex workers', www.express.co.uk, 2021 lapkričio 16 d.
  32. Žurnalas Songwriter Nr. 6, 1981, p. 23-25


Commons-logo.svg

Vikiteka