Rodezijos Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rodezijos respublika
nepripažinta valstybė
1965 – 1979
Flag herbas
Rodezijos vėliava Rodezijos herbas
Devizas
Sit Nomine Digna
Himnas
Rise, O Voices of Rhodesia(1974–1979)

Location of Rodezija
Sostinė Salisburis
Politinė struktūra nepripažinta valstybė
Era Šaltasis karas
 - Vienašališka nepriklausomybės deklaracija 1965 m. lapkričio 11 d.
 - Zimbabvė Rodezija 1979 m. birželio 1 d.
 - Zimbabvė balandžio 18
Valiuta Rodezijos doleris

Rodezija (angl. Rhodesia), oficialiai Rodezijos respublika (Republic of Rhodesia) – nepripažinta valstybė, suformuota iš buvusios britų Pietų Rodezijos kolonijos. Rodeziją trumpam pakeitė Zimbabvės Rodezijos respublika, kol galiausiai šalis tapo Zimbabvės respublika.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Zimbabvės istorija.

1890 m. Cecil Rhodes Britų Pietų Afrikos Kompanija nusiuntė pirmuosius kolonistus iš Pietų Afrikos į Rodeziją, tuo metu apgyvendintą matebelių, šonų ir kitų genčių.[1] Jie įkūrė koloniją ir sostinę Solsberį. Rodezija tuo metu apėmė ne tik dabartinę Zimbabvę, bet ir iškasenomis turtingą dabartinę Zambiją. Britų Pietų Rodezijos kolonija nuo 1923 metų turėjo savo vietinį parlamentą ir dalinį savarankiškumą. 1953-1963 Pietų Rodezijos baltieji kolonistai iniciavo Britų Centrinės Afrikos Federacijos įkūrimą, į kurią be Pietų Ridezijos dar įėjo Šiaurės Rodezija ir Niasalendas.[2] Po federacijos iširimo 1963 m. Pietų Rodezija grįžo į ankstesnį kolonijos statusą.[3]

Prasidėjus dekolonizacijai ir britams žadant krašto valdymą perduoti juodaodžių daugumai, Pietų Rodezijos baltųjų vyriausybė 1965 m. paskelbė savo vienašališką nepriklausomybės deklaraciją nuo Didžiosios Britanijos. Naujai įsikūrusios valstybės nepripažino jokia kita pasaulio valstybė, britai ir Jungtinės Tautos įvedė Rodezijai ekonomines sankcijas.[4]

Dar kolonijos laikais prasidėjo ir per visą Rodezijos respublikos egzistavimo laikotarpį tęsėsi partizaninis karas su marksistinėmis afrikiečių nacionalistų grupuotėmis, vadovaujamos Jozuės Nkomo (Joshua Nkomo) bei Roberto Mugabės. Sukilėlius ginklais ir personalu rėmė komunistinės valstybės, ypač Kinijos Liaudies Respublika ir Sovietų Sąjunga. Rodeziją neoficialiai rėmė Pietų Afrikos Respublika bei Portugalija (iki 1975 m.). Nepaisant prekybos nafta ir ginklais embargo, Rodezijos kariuomenė (sudaryta ir iš baltųjų, ir iš juodaodžių) sėkmingai kovojo su sukilėliais. Visgi, 1975 m. Portugalijos kolonijoms Angolai ir Mozambikui tapus nepriklausomomis padėtis tapo kritiška, tad karo pabaigoje didelė dalis baltųjų Rodezijos piliečių buvo pašaukti į kariuomenę.

Geopolitinė situacija 1965 m. (kairėje) ir 1975 m. Portugalijos kolonijoms paskelbus nepriklausomybę (dešinėje). Žalia: Rodezija; violetinė: draugiškos valstybės; oranžinė: priešiškos valstybės.

Vidinis susitarimas (Internal Settlement) tarp Rodezijos respubliką valdžiusios Iano Smito administracijos ir nuosaikiųjų afrikiečių nacionalistų partijų, nedalyvavusių partizaniniame kare, baigė baltodžių mažumos valdymą ir pradėjo daugumos valdymą Zimbabvės Rodezijoje.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodezijos ekonomika rėmėsi baltųjų ūkininkų plėtojamu latifundiniu žemės ūkiu bei smulkiąja pramone, sutelkta didžiuosiuose miestuose. Ekonomika labai nukentėjo dėl JTO sankcijų, bet nuolatos augo. Lyginant su Afrikos standartais, Rodezija buvo viena iš turtingiausių valstybių ir buvo vadinama Afrikos aruodu. Atėjus juodųjų daugumos valdymui, ekonomika dėl baltųjų specialistų emigracijos ir korupcijos smuko ir šiuo metu buvusi Rodezija yra viena skurdžiausių valstybių pasaulyje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. C.C.Hodge (ed.) Encyclopedia of the Age of Imperialism, 1800-1914, vol. 1 and 2. London, 2008. P.87
  2. Colonial Federations: British Central Africa. In: Kevin Shillington (ed.) Encyclopedia or African History Vol.1. London, 2005. P. 258-259
  3. Britannica Concise Encyclopedia. Chicago, 2003. P.2110
  4. Colonialism, Overthrow of: Sub-Saharan Africa. In: Kevin Shillington (ed.) Encyclopedia or African History Vol.1. London, 2005. P. 271