Jonšiopingas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jonšiopingas
šved. Jönköping
   Jönköping vapen.svg   
Image-Jönköping from Stadsparken (cropped).JPG
Miesto panorama

Jonšiopingas
57°47′0″ š. pl. 14°10′0″ r. ilg. / 57.78333°š. pl. 14.16667°r. ilg. / 57.78333; 14.16667 (Jonšiopingas)Koordinatės: 57°47′0″ š. pl. 14°10′0″ r. ilg. / 57.78333°š. pl. 14.16667°r. ilg. / 57.78333; 14.16667 (Jonšiopingas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Lėnas Jonšiopingo lėnas
Gyventojų (2005) 84 420
Commons-logo.svg Vikiteka JonšiopingasVikiteka
Kirčiavimas Jònšiopingas

Jonšiopingas (šved. Jönköping) – miestas Švedijos pietų centrinėje dalyje, Veterno ežero pietinėje pakrantėje. 2005 metais Jonšiopingas buvo 9 pagal dydį Švedijos miestas. Yra oro, vandens uostai. Veikia universiteto tipo mokykla (įkurta 1994 m.), teatras, miesto, leno muziejai, Smolando medinių pastatų (XV–XVIII a.) skansenas. Yra XVII a. pab. rotušė, Teismo rūmai (1639–1655 m.). Metalo apdirbimas, mašinų gamyba, tekstilės, popieriaus pramonė, degtukų gamyba.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pavadinimas reiškia „prekybinis miestas (köping) prie Jonos upės“.[2]

1284 m. gegužės 18 d. suteiktos miesto teisės.

1612 m. baimindamasis, kad Jonšiopingas neatitektų Danijos kariuomenei, Švedijos karalius Gustavas II Adolfas įsakė jį sudeginti. 1809 m. mieste pasirašyta Danijos ir Švedijos taikos sutartis.

XIX a. tapo degtukų gamybos centru (1844 m. čia įkurtas pirmasis fabrikas – dabar vienintelis pasaulyje degtukų muziejus).[3]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolo klubai
Stadionai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 180 psl.
  2. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
  3. Jönköping. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]