Marija Magdalietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stačiatikių Marijos Magdalenos ikona

Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“), Naujajame Testamente – Magdalos miestelio gyventoja. Tikima, kad ji buvo ta moteris, iš kurios, pagal Bibliją, Kristus išvarė septynis demonus. Pagal Naująjį Testamentą, Marija Magdalena keliavo su Jėzumi ir jo apaštalais ir buvo šalia Jėzaus kai jis buvo nukryžiuotas. Jėzus jai pirma pasirodė, prisikėlęs iš numirusių. Todėl, krikščioniškoje tradicijoje, Marija Magdalena vadinama apaštalų apaštale. Naujojo Testamento evangelijose Marija Magdalena yra minima bent 12 kartų. Romos katalikybėje, stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]