Marija Magdalietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stačiatikių Marijos Magdalenos ikona

Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“), Naujajame Testamente – Magdalos miestelio gyventoja. Tikima, kad ji buvo ta moteris, iš kurios, pagal Bibliją, Kristus išvarė septynis demonus. Pagal Naujajį Testamentą, Marija Magdalena keliavo su Jėzumi ir jo apaštalais ir buvo šalia Jezaus kai jis buvo nukryžiuotas. Jėzus jai pirma pasirodė, prisikėles iš numirusių. Todėl, krikščioniškoje tradicijoje, Marija Magdalena vadinama apaštalų apaštalė. Naujojo Testamento evangelijose, Marija Magdalena yra minima bent 12 kartų. Romos katalikybėje, stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja.

Teigiama, kad Marijos Magdalenos palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin – la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai[reikalingas šaltinis].

1. Μαρία η Μαγδαληνή Evangelija pagal Matą 27:56; 27:61; 28:1; Evangelija pagal Morkų 15:40; 15:47; 16:1; 16:9. Evangelija pagal Luka 8:1 "Μαρία ... η Μαγδαληνή", 24:10 "η Μαγδαληνή Μαρία". Evangelija pagal Joną 19:25, 20:1, 20:18 "Μαρία η Μαγδαληνή".

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka