Autorių teisės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
Šis straipsnis yra apie autorių teises bendrąja prasme. Apie Vikipedijoje taikomas sąlygas skaitykite Vikipedija:Autorių teisės

Autorių teisės – autoriui įstatymais suteikiamos išskirtinės teisės į jo kūrinį (autorių teisių objektą). Autorių teisėms taikomos Berno konvencijos nuostatos. Autorių teisės saugo konkrečius kūrinius, bet ne idėjas, procedūras, veiklos metodus ar matematines koncepcijas.[1] Išimtinių teisių apribojimai ar išimtys gali būti pritaikytos tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nesudaromos kliūtys įprastam rezultatų naudojimui ir nekelia pavojaus teisės turėtojo teisėtiems interesams.[reikalingas šaltinis]

Autorių teisės Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje autorių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Autorių teisės skirstomos yra turtines (teisės į pajamas, gautas už kūrinio panaudojimą) ir neturtines (teisės į autorystę (teisę vadintis autoriumi, būti paminėtam ant kūrinio viršelio, teisę uždrausti kūrinio keitimą ir pan.)). Neturtinės autoriaus teisės negali būti perduotos kitiems asmenims. Turtinės autoriaus teisės gali būti perduotos ar parduotos. Autoriaus teisė į kūrinį atsiranda jį sukūrus, vadinasi, jokia kūrinio registracija ar pažymėjimas nėra reikalingi. Kaip bebūtų, neretai ant kūrinių yra naudojami įspėjimai, kuriuos paprastai sudaro autorių teisių simbolis (©), pirmo publikavimo metai ir autoriaus pavadinimas, pavyzdžiui, 2008© Vardenis Pavardenis.

Kompiuterinių programų registravimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Išsami informacija apie kompiuterinių programų bei duomenų bazių autorių ir jų teisių perėmėjų registravimą pateikta Infobalt autorinių teisių agentūros svetainėje. Ši veiklos sritis neįeina LR Valstybinio patentų biuro kompetenciją.

Galiojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje turtinės autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą bei 70 metų po autoriaus mirties ir gali būti perduotos paveldėjimo būdu, tačiau įstatymas numato, kad teisės negalioja, jei yra pasibaigusios iki įstatymo įvedimo 1999 metais.

Tarybų Sąjungoje sukurtų kūrinių statusas[taisyti | redaguoti kodą]

Tarybų Sąjungoje iki 1973 m. veikė įstatymas, pagal kurį turtinės autorių teisės galiojo 15 metų po autoriaus mirties. T. y., visi kūriniai, sukurti Tarybų Sąjungoje anksčiau, nei 1958 m. Lietuvoje neturi galiojančių turtinių autoriaus teisių. 1973 m. įvestas naujas TSRS autoriaus teisių įstatymas, atitinkantis Ženevos autorių teisių konvenciją, numatė, kad autorių turtinės teisės galioja 25 metus po jų mirties. Tokiu būdu, turtinės autorių, mirusių iki 1965 m. (daugiau, nei 25 metus iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m.) yra irgi negaliojančios.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka