Glazgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Glazgas
angl. Glasgow; škot. gėl. Glaschu
   Glasgow Coat of Arms.png   
View of Glasgow from Queens Park.jpg
Glazgo panorama

Glazgas
55°52′0″ š. pl. 4°14′0″ v. ilg. / 55.86667°š. pl. 4.23333°r. ilg. / 55.86667; 4.23333 (Glazgas)Koordinatės: 55°52′0″ š. pl. 4°14′0″ v. ilg. / 55.86667°š. pl. 4.23333°r. ilg. / 55.86667; 4.23333 (Glazgas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė: Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis: Škotija Škotija
Sritis: Glazgas (sritis)
Gyventojų (2011): 598 830
Plotas: 175,5 km²
Tankumas (2011): 3 412 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: GlazgasVikiteka
Kirčiavimas: Glãzgas

Glazgas (škot. gėl. Glaschu 'brangi žalia vieta') – didžiausias Škotijos miestas, laikomas komercine Škotijos sostine; srities centras. 610,3 tūkst. gyventojų (2007), žymiai mažiau nei 6-ame dešimtmetyje, kai gyventojų skaičius siekė 1,1 mln. Dar 1,8 mln. žmonių gyvena priemiesčiuose, įskaitant netoliese esantį Peislio miestą. Glazgas išsidėstęs Škotijos vakaruose ant Klaido upės ir yra Stratklaido regiono sostinė. Klimatas šaltas ir drėgnas.

Anksčiau Glazgas buvo garsus savo laivų statybos pramone, tačiau per pastaruosius 30 metų ši pramonės šaka sunyko ir dabar čia pastatoma tik labai nedaug laivų. Netoli miesto yra trys tarptautiniai oro uostai: Glazgo, Prestviko ir Edinburgo. Glazgas yra mėgiamas turistų, iš čia jie vyksta prie Loch Lomondo ežero ir į Vakarų salas.

Mieste yra nemažai teatrų ir koncertų salių. Didžiausia jų yra SECC, Škotijos parodų centras. Mieste gausu pilių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Glazgo uosto krantinės. Dail. Atkinson Grimshaw, 1881
Glazgo tiltas apie XIX a. pab

Vietovė apie Klaido upę buvo apgyvendinta keli tūkstantmečiai atgal, vietiniai vertėsi žvejyba. Romėnų Britanijos laikais teritorijoje būta sargybos postų. Siekdami atskirti Britaniją nuo keltų ir piktų Kaledonijos senovės romėnai apylinkėse pastatė Antonino sieną. Patį Glazgo miestą VI a., spėjama, įkūrė krikščionių misionierius Šv. Mungo. Vietovėje prie upelio, kur dabar stovi Glazgo katedra, jis įsteigė bažnyčią. Glazgas netruko tapti religiniu centru ir išsiplėsti.

Glazgo universiteto įkūrimas 1451 m. ir vietos vyskupijos statuso pakėlimas iki Glazgo arkivyskupijos 1492 m. sustiprino miesto religinę ir edukacinę svarbą, po ko sekė atėję gerovės laikai. Tuomet miestas vertėsi iš prekybos žemės ūkio produktais, alumi ir žūklės ištekliais, vytinta lašiša ir silkės buvo eksportuojamos į Europą ir Viduržemio jūros regioną.[1]

Glazgo reikšmė dar labiau išaugo pramonės perversmo laikotarpiu. Kadangi kraštas buvo turtingas geležies bei kalkakmenio ištekliais, o uostas buvo įsikūręs strategiškai patogioje vietoje ir pakankamai gerai išplėtotas, čia vyravo laivų statyba, akmens anglies bei plieno pramonė. Apie 1800 m. imtasi kurti pilietines institucijas, kaip antai vieną pirmųjų pasaulyje policijos padalinį. 1821 m. Glazgas gyventojų skaičiumi pralenkė Edinburgą. Baigiantis XIX a. Glazgas buvo tapęs antru svarbiausiu imperijos miestu, čia buvo perkraunama daugiau kaip pusė Britanijos jūrinių krovinių.[2] Be pirmaujančios laivų statybos, inžinerijos, mašinų, tiltų statybos, chemijos, sprogmenų, anglies ir naftos pramonių, Glazge taip pat reikšmingai verstasi tekstilės, drabužių, kilimų gamybos, odos apdirbimo, baldų gamybos, puodininkystės, maisto, gėrimų ir cigarečių gamybos pramonėmis, taip pat spauda ir leidyba.

Glazgas tapo vienu iš pirmųjų Europos miestų, kurių gyventojų skaičius pasiekė milijoną.

XX a. pr. miesto plėtra sustojo. Glazgą, kaip ir daugelį, paveikė pokario recesija, o vėliau ir Didžiosios ekonominės krizės padariniai. Antrojo pasaulinio karo įkarštyje miesto ekonomika atsigavo. Šis bumas tęsėsi ir pokario laikotarpiu, piką pasiekęs ties 6-uoju dešimtmečiu. Tačiau apie 7-ąjį amžiaus dešimtmetį pramonės augimas tokiose šalyse kaip Japonija ir Vakarų Vokietija vėl susilpnino daugelį miesto pirmaujančių pramonės šakų.

Dėl to Glazgą apniko ilgas santykinis ekonominis nuosmukis ir sparti deindustrializacija, dėl kurios atsirado didelis nedarbo lygis, urbanizacinis nykimas, sąlygoję gyventojų skaičiaus mažėjimą, prastėjančią gyventojų gerovę ir sveikatą.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fontanas Glasgow Green parke

Glazgas išsidėstęs ant Klaido upės krantų, vakarų vidurio Škotijoje, Stratklaido regione. Antra svarbiausia mieste tekanti upė yra Kelvinas. Vyrauja šaltas ir drėgnas jūrinis klimatas.

Nuvola apps kweather.svg Glazgo klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 15 15 20 22 24 30 33,5 32 28 21 14 13 33,5
Vidutinė aukščiausia °C 6 6 8 11 15 17 18 18 15 12 8 6
Vidutinė žemiausia °C 1 1 2 3 4 8 11 10 8 5 2 1
Rekordinė žemiausia °C -17 -12 -8 -4 -3 1 3 1 -2 -7 -10 -17 -17
Krituliai cm 8,69 7,9 7,44 4,65 3,35 3,86 4,95 5,26 5,66 8,48 8,48 7,49 6,35
Duomenys: Weatherbook[3] 2008 m. gegužės mėn.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Glazgas administraciškai suskirstytas į 21 rajoną, iš kurių kiekvienas renka po 3 ar 4 narius į miesto tarybą.[4]

1. Linn
2. Newlands / Auldburn
3. Greater Pollok
4. Craigton
5. Govan
6. Pollokshields
7. Langside
8. Southside Central
9. Calton
10. Anderston / City
11. Hillhead
12. Partick West
13. Garscadden / Scotstounhill
14. Drumchapel / Anniesland
15. Maryhill / Kelvin
16. Canal
17. Springburn
18. East Centre
19. Shettleston
20. Baillieston
21. North East

Švietimas ir mokslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Glazgas garsus savo aukštosiomis mokyklomis, kurių mieste yra net keturios: XV amžiuje įkurtas Glazgo universitetas (University of Glasgow), Stratklaido universitetas (University of Strathclyde), Glazgo Kaledonijos universitetas (Glasgow Caledonian University) ir Vakarų Škotijos universitetas (University of West Scotland). Be to, yra keli pedagoginiai koledžai, universitetinės ligoninės, tokios kaip Glazgo karališkoji ligoninė (Glasgow Royal Infirmary), Karališkoji škotų muzikos ir dramos akademija (Royal Scottish Academy of Music and Drama), Glazgo menų mokykla (Glasgow School of Art) ir dar dešimt koledžų, kuriuose vyksta aukštojo mokslo studijos. Glazgo universitetas priklauso elitinių Didžiosios Britanijos universitetų grupei (Russell Group), taip pat yra pasaulinės organizacijos Universitas 21 įkūrėjas.

Glazge mokosi daugiau nei 168 tūkstančiai studentų ir tai yra didžiausias skaičius Škotijoje, bei antras visoje Jungtinėje Karalystėje.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Glazgas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Cunnison, J., JBS Gilfillan. The City of Glasgow, The Third Statistical Account of Scotland (1958)
  2. Fraser, W. Hamish (2004). „Second City of The Empire: 1830s to 1914“. The Glasgow Story. Nuoroda tikrinta 2008-07-09. 
  3. „Historical Weather for Glasgow, Scotland, United Kingdom“. Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2008-05-08. 
  4. Glasgow City Council − Wards

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikivoyage-Logo-v3-icon.svg Glazgas – kelionių gidai, susiję su straipsniu