Endrikis Budrius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Endrikis Budrius
Gimė 1783 m.
Gastos, Pakalnės apskritis
Mirė 1852 m. (~69 metai)
Bredūnai, Stalupėnų apskritis
Veikla poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas

Endrikis Budrius (1783 m. Gastos, Pakalnės apskritis, Mažoji Lietuva – 1852 m. Bredūnai, prie Pilupėnų, Stalupėnų apskritis) – poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbo vargonininku Žydkiemyje ir mokytoju Briedausių dvare. Mokytojaudamas Pilupėnuose pradėjo rinkti dainas ir jų melodijas. Susirašinėjo su Liudviku Rėza, rinko ir siuntė jam liaudies dainas, taip pat savo poeziją. Eduardo Gizevijaus bičiulis. 18481849 m. žurnale „Neue Preussische Provinziell-Blätter“ publikuoti jo užrašytų dainų tekstai ir melodijos – 37 dainos su E. Gizevijaus vertimu į vokiečių kalbą. E. Budriaus užrašytų dainų paskelbė Georgas Neselmanas knygoje „Lietuvių liaudies dainos“ (Littauische Volkslieder, 1853 m.). Kristianas Barčas knygoje „Dainų balsuose“ (2 t. 18861889 m.) pakartojo E. Gizevijaus paskelbtas ir įdėjo dar 8 jo užrašytas dainas.[1]

Sueiliavo proginių, didaktinių kūrinių. L. Rėzos archyve išlikusio rinkinėlio eiles (Budriaus prisikalbėjimas, Ant brolio svotbos, Apraudojimas, Pavasaris, Lapė be uodegos), kurias paskelbė Vaclovas Biržiška Tautoje ir žodyje (7, 1931).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazys GrigasEndrikis Budrius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 564 psl.
  2. Lietuvių literatūros enciklopedija