Andrius Bielinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andrius Bielinis, Bieliakas
Gimė 1852 m.
Purviškiai prie Suosto
Mirė 1897 m. (~45 metai)
Jaranskas, dab. Viatkos sritis, Rusija
Veikla knygnešys.

Andrius Bielinis, Bieliakas (apie 1852 m. Purviškiai prie Suosto1897 m. Jaranskas, dab. Viatkos sritis, Rusija) – knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Jurgis Bielinis. Nuo 1882 m. gyveno Rygoje. Apkaltintas pinigų pasisavinimu ir suimtas, pabėgo į JAV. 1894 m. (ar 1893 m.) pabaigoje grįžo į Lietuvą. Brolio Jurgio paragintas tapo Garšvių draugijos nariu, knygnešiu profesionalu. 1895 m. balandžio 18 d. Prūsijos policija jį suėmė ir perdavė Rusijos pasienio sargybiniams su įkalčiais – 6 ryšuliais, 60 pavadinimų 2753 egz. lietuvių spaudinių ir 297 religiniais paveikslėliais. Kalintas Tauragėje, Kaune, Šiauliuose, Rygoje. Iškalėjęs vienerius metus, gelbėdamasis nuo tremties per Vokietiją pabėgo į JAV. Pakeliui nušalo kojas, viena jų buvo amputuota Niujorke. Tapęs invalidu grąžintas Vokietijai, iš ten – Rusijos žandarams. Ištremtas į Jaranską. Vytautas Merkys.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Andrius Bielinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 171 psl.