Aleksandras Dogelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aleksandras Dogelis

Aleksandras Dogelis (rus. Александр Догель, 1852 m. sausio 27 d. Panevėžys1922 m. lapkričio 19 d. Petrogradas) – lietuvių kilmės Rusijos histologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kauno gimnazijoje, vėliau Kazanėje, kur nuo 1869 m. profesoriavo jo dėdė Jonas Dogelis. 1879 m. baigė Kazanės universiteto Medicinos fakultetą. 1883 m. medicinos daktaras.

1888-1895 m. Tomsko dėstytojas, nuo 1895 m. Peterburgo universiteto Histologijos katedros profesorius. 1916 m. įkūrė žurnalą „Русский архив анатомии, гистологии и эмбриологии“ (nuo 1931 m. – „Архив анатомии, гистологии и эмбриологии“).

Vienas pirmųjų pradėjo tirti vegetacinės nervų sistemos sinapses. Pirmasis aprašė stuburinių audinių ir organų nervų galūnes. Sukūrė gyvo nervinio audinio elementų dažymo metileno mėliu metodą. Parašė darbų iš nervų sistemos ir jutimo organų histologijos.[1]

Sūnus zoologas Valentinas Dogelis.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Строение обонятельного органа у ганоид, костистых рыб и амфибий, Казань, 1886
  • Концевые нервные аппараты в коже человека, СПБ, 1903
  • Кровь, как основа жизни человека и животных, П., 1922
  • Строение и жизнь клетки, М.—П., 1922
  • Der Bau der Sрinalganglien des Menschen und der Säugetiere, Jena, 1908

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Dogelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 47 psl.