Imperatorius Meidži

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Meidži
jap. 明治天皇
Japonijos imperatorius
Black and white photo of emperor Meiji of Japan.jpg
Imperatorius Meidži
Gimė: 1852 m. lapkričio 3 d.
Mirė: 1912 m. liepos 30 d. (59 metai)
Tėvas: Imperatorius Komei
Motina: Princesė Dairi
Sutuoktinis(-ė): Masako
Vaikai:

Imperatorius Taišio

Japonijos imperatorius
Kelintas: 122
Valdė: nuo 1867 iki 1912 m.
Pirmtakas: Imperatorius Komei
Įpėdinis: Imperatorius Taišio
Veikla: Japonijos imperatorius
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius MeidžiVikiteka

Imperatorius Meidži (jap. 明治天皇 Meiji tenno, tikrasis vardas – Mutsuhito, Mucuhitas, 睦仁, o vaikystės vardas – Sači - no - mija, 1852 m. lapkričio 3 d. – 1912 m. liepos 30 d.) – 122-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1867–1912. Jis valdė Japonijos imperiją tuo metu, kai tauta keitėsi iš feodalinės valstybės į imperinę kapitalistinę. Pagrindinis valdymo laikotarpio bruožas- industrinė revoliucija ir politinės reformos.

Tėvas – Imperatorius Komei. Devizas – 明治 Meiji

Meidži gimimo 1852-aisiais metais laikotarpiu, Japonija buvo izoliuota, ne industrinė, feodalinė šalis valdoma Tokugavų šiogūnato ir vietinių daimyo, kurie valdė daugiau nei 250 šalies decentralizuotų sričių. Meidži vardu iš Tokugavų buvo išplėšta valdžia ir po to pradėtas šalies modernizavimas, todėl visos reformos ilgainiui imtos vadinti Meidži restauracija. Meidži – tai jo valdymo laikotarpio (1868–1912) pavadinimas, po mirties prigijęs jam kaip vardas.

Karinė uniforma, medaliai, vakarietiškas kardas, šukuosena, ūsai, barzda ir minkšta kėdė – tai naujovės, perimtos iš XIX amžiaus Europos karališkosios atributikos.

Politinės reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujoji Japonijos valdžia, nuvertus Tokugavų valdžią, Meidži valdymo metu siekė reformuoti netvarkingą daimyo valdomų domenų sistemą. 1869-aisiais, keletas daimyo, kurie palaikė revoliuciją atidavė savo žemes imperatoriui ir buvo paskirti tų žemių valdytojais, su gan dideliais atlyginimais. Iki 1970-ųjų metų, visi likę daimyo taip pat pasekė šiuo pavyzdžiu.

1871-aisiais imperatorius paskelbė, kad domenai visiškai panaikinti, Japonija tapo suskirstyta į 72 prefektūras. Daimyo gavo metinius atlyginimus, kurie buvo lygūs dešimt procentų jų buvusių pajamų (iš kurių jie neturėjo papildomai apmokėti valdymo kaštų), tačiau buvo reikalaujama persikelti į naująją sostinę- Tokiją. Dauguma pasitraukė iš politikos.

Naujoji administracija palaipsniui panaikino daugumą samurajų privilegijų, įskaitant jų teisę į stipendiją iš vyriausybės. Tačiau, skirtingai nuo daimyo, daugelis samurajų stipriai nukentėjo nuo šių pakeitimų finansiškai.

Nors parlamentas buvo suformuotas, jis neturėjo realios galios, imperatorius taip pat. Galia perėjo iš Tokugavų į daimyo ir samurajų, vedusių revoliuciją, rankas. Taigi Japonija buvo kontroliuojama Genro, oligarchijos, kurią sudarė galingiausi vyrai iš karinių, politinių, ir ekonominių sferų.

Japonai didžiuojasi Meidži restauracija, nes lydinti industrializacija leido Japonijai tapti pranašesnei galiai Ramiojo vandenyno regione ir viena stipriausių to laikotarpio pasaulio galių. Vis dėlto, Meidži imperatoriaus aktyvus vaidmuo pačiame restauracijos procese išlieka diskutuotinas. Jis tikrai nevaldė Japonijos, bet kiek įtakos turėjo- nežinoma.Nėra labai tikėtina, kad kada nors bus neaišku, ar jis rėmė Kinijos-Japonijos karą (1894-1895) arba Rusijos-Japonijos karą (1904-1905). Vienas iš nedaugelio langų per kurį galime pažvelgti į imperatoriaus jausmus yra jo poezija, kuri, atrodo, rodo, pacifistines tendencijas. Štai vienas jo eileraštis sudarytas waka forma:

よ も の 海

み な は ら か ら と 思 ふ 世 に

な ど 波 風 の た ち さ わ ぐ ら む

Yomo no umi

Mina harakara to omofu yo ni

Nado namikaze no tachi sawaguramu

Jūros iš visų keturių pusių-

visos gimsta iš vienų įsčių:

kodėl, tada, vėjas ir bangos kelia sumaištį?

Ši poema vėliau buvo deklamuota jo anūko, imperatoriaus Šiova (Hirohito), į Imperinės konferencijos 1941-ųjų rugsėjį metu. Taip jis netiesiogiai išreiškė savo pacifistinę nuomonę karo atžvilgiu.

Chronologinė seka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meidži era įvedė daugelį pakeitimų senovinėje feodalinėje Japonijos visuomenėje. Svarbiausi įvykiai:

  • 3 lapkritis 1852: Meidži imperatorius (tada žinomas kaip Sačinomija) gimsta imperatoriaus sugulovei Nakajamai Jošiko ir Imperatoriui Komei.
  • 1853: Šiogūno Tokugawos Iejoši mirtis; Tokugavos Iesados paskyrimas šiogūnu.
  • 1854-55: Sutartys pasirašytos su JAV dėl šiogūnato.
  • 1858: Šiogūnatas pasirašo sutartis su Nyderlandais, Rusijos imperija, ir Didžiaja Britanija. Tokugavos Iesados mirtis; Tokugavos Iemoči paskyrimas šiogūnu.
  • 11 lapkritis 1860: Sačinomija oficialiai paskelbiamas Princu ir gauna Mucuhito vardą.
  • 1866: Šiogūno Tokugavos Iemoči mirtis; Tokugavos Jošinobu paskyrimas šiogūnu.
  • 31 sausis 1867: Imperatorius Komei miršta dėl raupų, neoficialiai sostas atitenka Mucuhito.
  • 4 sausis 1868: Formalus imperatoriaus valdžios restauravimas, baigiasi 265-is metus trukęs Tokugavų šiogūnato valdymas.
  • Rugsėjo 12: Imperatorius karūnuojamas
  • Spalio 23: Eros pavadinimas pakeičiamas į Meidži.
  • Lapkričio 6: Sostinė perkeliama iš Kioto į Edo, pervadinamas Tokijumi.
  • 5 lapkritis 1872: Imperatorius priima didijį kunigaikštį Aleksejų Aleksandrovič iš Rusijos.
  • Vėlyvieji 1860-1881: Maišto ir žudynių laikotarpis Japonijoje.
  • 11 sausis 1869: Imperatorius susituokia su Ičidžio Haruko, ji tampa Imperatoriene Šoken.
  • 1871: Han sistemos panaikinimo paskelbimas.
  • 1877: Satsuma maištas.
  • 1878: Okubo Tošimiči nužudymas.
  • 31 rugpjūtis 1879: Gimsta princas Jošihito, ateityje tapsiantis Imperatoriumi Taišio.
  • 1889: Paskelbiama Meidži Konstitucija; Ito Hirobumi tampa pirmuoju Japonijos ministru pirmininku.
  • 1894: Kinijos-Japonijos karas; Japonijos pergalė sustiprina Japoniją kaip regioninę galią.
  • 1901: Meidži tapo senelis, kai Imperatorius Taišio susilaukė sūnaus, būsimo imperatoriaus Šiova.
  • 1904-1905: Rusijos-Japonijos karas; Japonijos pergalė uždirba Japonijai didžiosios galios statusą.
  • 1910: Korėjos aneksija.
  • 1912: Imperatorius miršta.

Palikuonys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Imperatoriaus žmona: Masako (1849–1914) (pomirtinis vardas: Shoken) – vaikų neturėjo.

Visi imperatoriaus palikuonys buvo nuo oficialių sugulovių. Pilnametystės sulaukė tik 5:

  • Imperatorius Taišio – trečiasis sūnus (1879–1926). Tikrasis vardas – Jošihito.
  • Princesė Masako (Tsune no miya Masako Naishinnō), 6-ta duktė (1888–1940).
  • Princesė Fusako (Kane no miya Fusako Naishinnō), 7-ta duktė (1890–1974).
  • Princesė Nobuko (Fumi no miya Nobuko Naishinnō), 8-ta duktė (1891–1933).
  • Princesė Tošiko (Yasu no miya Toshiko Naishinnō), 9-ta duktė, (1896–1978).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Edwin O. Reischauer „Japonai šiandien. Permainos ir tęstinumas
  • Gordon, Andrew (2003), A Modern History of Japan: from Tokugawa Times to the Present, Oxford University Press
  • Jansen, Marius (1961), Sakamoto Ryoma and the Meiji Restoration, Princeton University Press 
  • Keene, Donald (2002), Emperor of Japan: Meiji and His World,1852–1912, Columbia University Press
  • Wilson,George M. (1992), Patriots and Redeemers: Motives in the Meiji Restoration, University of Chicago Press