Pereiti prie turinio

Radioaktyvumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Radioaktyvusis skilimas)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Alfa skilimas branduolyje išskiria alfa dalelę, sudarytą iš helio branduolio
Branduoliniai procesai



Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.

Vykstant radioaktyviam skilimui, radioaktyvaus elemento atomų skaičius laipsniškai mažėja. Negalima tiksliai pasakyti, kada ir kuris branduolys skils, tačiau egzistuoja tam tikra tikimybė kiekvieno branduolio skilimui per tam tikrą laiką. Laikas, per kurį suskyla pusė radioaktyvaus izotopo branduolių, vadinamas radioaktyvaus skilimo pusperiodžiu arba puskiekio periodu.

Pagrindinės radioaktyvaus spinduliavimo rūšys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Alfa spinduliavimas
iš skylančių branduolių išmesti aukštos energijos helio branduoliai. Pasižymi labai menka skvarba (šį spinduliavimą keleriopai susilpnina net storas lapas popieriaus), tačiau yra kraštutinai kenksmingas, aukštos Alfa spinduliavimo dozės gali nudeginti odą, sukelti odos ląstelių mutacijas, vėžį ir pan. Sukelia antrinį radioaktyvumą.
Beta spinduliavimas
iš skylančių branduolių išmesti aukštos energijos elektronai ir pozitronai. Pasižymi ribota skvarba (šį spinduliavimą keleriopai susilpnina metalinė folija), tačiau yra labai kenksmingas, aukštos Beta spinduliavimo dozės nudegina odą, pažeidžia vidaus organus, sukelia ląstelių mutacijas. Gali sukelti ribotą antrinį radioaktyvumą.
Gama spinduliavimas
didelės energijos elektromagnetiniai spinduliai, skleidžiami skylančių branduolių, susiduriančių aukštos energijos dalelių, kosminių kūnų ir pan. Pasižymi labai didele skvarba (lengvieji elementai šiam spinduliavimui skaidrūs, o aukštadažnius gama spindulius sunkiai sulaiko net sunkiųjų metalų sluoksniai), tačiau mažos dozės gana ribotai kenkia gyviesiems organizmams.
Neutronų spinduliavimas
neutronai, skleidžiami skylančių branduolių. Pasižymi kraštutinai aukšta skvarba (neutronų srautą ribotai susilpnina tik lengvųjų elementų, pvz., vandenilio, junginiai), dideliu kenksmingumu. Apspinduliavus sunkiuosius elementus, sukelia stiprų antrinį radioaktyvumą.