Senasis Testamentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Senasis Testamentas (hebr. תנ״ך Tanach) – žydų biblinių knygų rinkinys, iš esmės apimantis Tanachą. Su Naujuoju Testamentu sudaro krikščionių Šventąjį Raštą.

Jame atsispindi žydų tautos istorija ir religinė mintis. Tanachas parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis. Aprašo pasaulio sukūrimą, tautos susikūrimą ir istoriją, taip pat jame surašyti įvairūs įstatymai, įskaitant dekalogą. Kai kurie aprašomi įvykiai yra autentiški (pvz., Saliamono valdymas}, kai kurių autentiškumas neaiškus.

Nors Senasis Testamentas yra ir judėjų, ir krikščionių šventoji knyga, šios dvi religijos jį interpretuoja gana skirtingai. Pavyzdžiui, krikščionybės tradicija Pradžios knygos tekste mato aprašytą Šv. Trejybę, kurios nepripažįsta žydai.

[taisyti] Struktūra

Senąjį Testamentą sudaro šios knygos:

Krikščionybė
Krikščionybės istorija - Jėzus Kristus - Biblija - Senasis Testamentas - Naujasis Testamentas
Katalikybė | Stačiatikybė | Protestantizmas | Anglikonizmas | Koptai | Nestoriečiai
Asmeniniai įrankiai